Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje yra plačiai paplitusios, o pagal sergamumą mūsų šalis priklauso aukštos rizikos zonai. Deja, tačiau Lietuvoje ŠKL yra atsakinga už daugiau nei pusę visų mirčių per metus. ŠKL gali nulemti daugelis faktorių, tačiau yra išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: dislipidemija, arterinė hipertenzija ir rūkymas.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų yra labai didelis – sudaro daugiau nei pusę visų mirčių (56,2 proc.). Pirminė prevencija, ankstyvoji diagnostika ir efektyvus gydymas turi labai didelę reikšmę mažinant sergamumą ir mirštamumą. Gerai žinoma, kad rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, vaisių ir daržovių kiekis dietoje, arterinis kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, psichosocialiniai veiksniai ir cholesterolio koncentracija kraujyje yra svarbiausi modifikuojamieji veiksniai, lemiantys sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. 90 proc. šių ligų galima išvengti užsiimant tinkama prevencija. Viena efektyviausių prevencijos priemonių – mažinti cholesterolio koncentraciją.
Žodį cholesterolis esame girdėję kiekvienas, tačiau dažniausiai neigiamame kontekste. Cholesterolis iš tiesų yra būtinas žmogaus organizmui lygiai taip pat kaip vanduo: iš jo gaminami hormonai, vitaminas D, tulžies rūgštys bei kiti junginiai, be kurių organizmas negalėtų funkcionuoti. Tad kodėl cholesterolis yra įgijęs tokią neigiamą reputaciją?
Cholesterolis – kas tai?
Cholesterolis yra būtinas komponentas organizmo veikloje, tačiau per dideli jo kiekiai nulemia aterosklerozės formavimąsi. Organizmo aprūpinimo cholesteroliu keliai yra du: cholesterolis, gaunamas su maistu, bei cholesterolis, gaminamas kepenyse.
Organizme cholesterolis randamas lipoproteinuose (jį pernešančiose struktūrose). Išskiriami didelio tankio lipoproteinai (DTL – gerasis cholesterolis) ir mažo tankio lipoproteinai (MTL – blogasis cholesterolis). Per didelis pastarųjų lipoproteinų kiekis informuoja apie padidėjusią aterosklerozės riziką, kadangi MTL išnešioja cholesterolį po visą organizmą, o jo perteklius kaupiasi kraujagyslių sienelėse. DTL veikia priešingai – grąžina cholesterolio perteklių į kepenis, iš kurių jis pašalinamas į žarnyną kartu su tulžies rūgštimis, todėl esant didesnei aterosklerozės rizikai reikia stengtis padidinti šio cholesterolio kiekį.
