Kraujagyslių ir širdies sveikata yra aktuali visais metų laikas. Tačiau būtent vasarą yra puiki proga pasirūpinti savimi ir išsiugdyti naują naudingą įprotį! Atšilus orams daug lengviau daugiau laiko leisti lauke, daugiau judėti. Parduotuvėse ar sode pilna šviežių sezoninių vaisių ir daržovių – tai irgi puikus metas atrasti naujus skonius ir rinktis sveikatai naudingesnius receptus. Apie visa tai ir kaip galite pasirūpinti širdies sveikata jau šią vasarą, pasakojame šiame straipsnyje!

Daugiau judėjimo – daugiau sveikatos

Visi žino, kad judėti yra sveika. Ypač, jei dirbate sėdimą darbą, visą dieną praleidžiate ofise. Laisvalaikis lauke naudingas ir dėl fizinės veikos, ir dėl to, kad gausite tiesioginės saulės šviesos, kuri padės organizmui pasigaminti vitamino D.

Ar žinojote, kad PSO suaugusiems žmonėms rekomenduoja per savaitę sportuoti bent 150 minučių? Šiuo atveju rekomenduojama vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas, įvairūs žaidimai (tenisas, krepšinis, futbolas) ir t. t. Nuolat gaudama krūvio, širdis taps tvirtesnė, didės jos ištvermė, taip pat stiprės ir kraujagyslių sistema. Šias veiklas savaitės eigoje galima keitalioti – taigi jūs galite pasirinkti, kurią dieną minsite treniruoklį namuose, o kurią išeisite ilgam pasivaikščiojimui į parką ar išbėgsite pabėgioti.

Produktai širdžiai jūsų lėkštėje

Mityba, kaip ir sportas, yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Cholesterolis yra vienas pirmųjų „priešų“, kuris signalizuoja apie širdies ir kraujotakos sistemos problemas. Per didelis cholesterolio kiekis kraujagyslėse gali lemti jų susiaurėjimą, o tai reiškia, kad širdžiai bus sunkiau varinėti kraują, bus apkraunama visa kraujotakos sistema, o organus pasieks mažiau maisto medžiagų. Tačiau cholesterolio kiekis gali būti reguliuojamas koreguojant mitybą. Geriausias planas „įveikti“ cholesterolį – subalansuota mityba, kuri neleis jo kiekiui padidėti. Širdis tikrai pasakys jums „ačiū“, jei į savo mitybą įtrauksite:

• Daugiau skaidulų. Maistas, turintis daugiau skaidulų, gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Daug skaidulų turi vaisiai, daržovės, pilno grūdo duonos gaminiai, pavyzdžiui, juoda duona, įvairios kruopos (bolivinė balanda, avižos, kukurūzai), taip pat ankštiniai augalai (pupelės, avinžirniai, lęšiai).
• Omega-3. Polinesotieji riebalai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys, gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Omega-3 galima rasti linų sėmenyse, įvairiuose riešutuose, žuvyje, jūros gėrybėse, taip pat omega-3 galima gauti vartojant maisto papildus.

• Daugiau virto ir troškinto maisto. Keptas maistas įprastai turi daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurios nėra sveikas pasirinkimas. Todėl derėtų dažniau maistą virti, troškinti. Jei norisi kepto maisto, geriau kepti karšto oro gruzdintuvėje ar orkaitėje nei gruzdinti riebaluose.
• .. šokolado! Pasirodo, kad juodajame šokolade esantys flavanoidai ir įvairūs antioksidantai gali padėti sumažinti blogojo ir padidinti gerojo cholesterolių kiekius. Tiesa, valgyti reikėtų juodąjį, o ne pienišką, šokoladą ar gerti natūralią kakavą. Abiem atvejais kakavos koncentracija turėtų būti 70 proc. ar daugiau.

Širdies sveikata ir maisto papildai

Širdis – bene svarbiausias organas mūsų organizme. Todėl tinkamai juo pasirūpinti derėtų profilaktiškai lankantis pas šeimos gydytoją, sveikai valgant, sportuojant. Taip pat pasirūpinti širdies sveikata gali padėti ir įvairūs natūralūs maisto papildai.

Renkantis papildus, atkreipti dėmesį galima į papildus su beta gliukanais. Beta gliukanai, tai tam tikri angliavandeniai, kurių yra grybuose, avižose, įvairiose mielėse ir pan. Maždaug 5000 metų senumo indų raštuose nurodoma, kad šie maisto produktai saugo nuo infekcijų, stiprina imuninę sistemą, padeda širdžiai. Šiandieniniai moksliniai tyrimai taip pat patvirtino šią liaudies išmintį, pavyzdžiui, nustatyta, kad cholesterolis yra prasčiau pasisavinamas, jei reguliariai yra vartojami beta gliukanai. Todėl pusryčiams rinktis avižinę košę gali būti puikus sprendimas. O maisto papildų su beta gliukanais kursas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį organizme ir sustiprinti imuninę sistemą. Daugiau apie širdies sveikatą galite skaityti kituose mūsų straipsniuose.

Cholesterolis mūsų kraujyje yra lipoproteinų pavidalu. Todėl jis skirstomas į didelio tankio lipoproteinus (DTL) ir mažo tankio lipoproteinus (MTL). Šnekamojoje kalboje DTL dažnai pavadinamas „geruoju cholesteroliu“, o MTL – „bloguoju“. Cholesterolio kiekį organizme gali padėti sumažinti skaidulinės medžiagos, Omega 3, taip pat subalansuota mityba, fizinis aktyvumas. Šiame straipsnyje norime daugiau papasakoti apie cholesterolį, ką daryti, kad jo kiekis organizme būtų optimalus ir į kokius natūralius būdus atkreipti dėmesį, jei cholesterolio norma artėja prie viršutinės ribos.

   Kavos gėrimas, istorikų teigimu, žmonijai žinomas tūkstantį, o gal ir daugiau metų. Pirmieji kavos namai šaltiniuose aprašyti dar 12 a. Mekoje. Tiesa, Europą kavos pupelės pasiekė tik 17 a. viduryje, tuo metu Venecijoje buvo atidaryti pirmieji kavos namai. Nuo to laiko gėrimas tapo mėgstamas daugelio žmonių.

Šiandien kava yra populiariausias stimuliantas pasaulyje, o europiečiai išgeria daugiausiai kavos lyginant su kitais žemynais – vienam žmogui per metus vidutiniškai tenka 5 kg kavos pupelių. Tiesa, populiarus gėrimas neapsieina ir be savo porcijos mitų – ar kava naudinga, ar žalinga? Ar kraujagyslės ir širdis kenčia nuo kavos, ar, priešingai, kava turi jiems naudingą poveikį? Apie tai pasakojame šiame straipsnyje.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje yra plačiai paplitusios, o pagal sergamumą mūsų šalis priklauso aukštos rizikos zonai. Deja, tačiau Lietuvoje ŠKL yra atsakinga už daugiau nei pusę visų mirčių per metus. ŠKL gali nulemti daugelis faktorių, tačiau yra išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: dislipidemija, arterinė hipertenzija ir rūkymas.