Sveikata, Virškinimo sistema

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie vaikų antsvorį kaip augančią problemą. Europos statistika byloja – kas 5 vaikas turi antsvorio. Ši statistika rodo Europos Sąjungos gyventojų netinkamos mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius, atsispindinčius ir vaikų kūno masės indekso (KMI) rodiklio augime. Lietuvos higienos instituto duomenimis 2020-2021 metais Lietuvoje 2-18+ m. amžių grupėje 14,8 % vaikų turėjo antsvorio, o dar 6,9 % buvo nutukę.

Vaikų svorio augimą, pereinantį į antsvorį, o vėliau ir nutukimą gali lemti daugelis veiksnių, o konkreti priežastis kiekvienam vaikui gali būti individuali. Visgi yra išskiriami pagrindiniai faktoriai, nulemiantys svorio augimą:

  • mityba;
  • fizinio aktyvumo stoka;
  • sveikatos problemos;
  • genetinis polinkis;
  • psichologinės problemos;
  • neigiamas aplinkos (šeimos, draugų, mokyklos ir kt.) poveikis.

Nesubalansuota mityba bei per mažas fizinis aktyvumas yra dažniausiai įvardijamos antsvorio bei nutukimo priežastys. Vaikystėje šių įpročių formavimuisi didelę įtaką daro namų aplinka: vartojamas kaloringas maistas, neribojamas vaiko užkandžiavimų kiekis, vyrauja pasyvus gyvenimo būdas. Palankias sąlygas vaiko svorio augimui kuria išaugęs „greito maisto“ prieinamumas, užkandžiavimas šokoladiniais batonėliais, sausainiais, bulvių ar kitais traškučiais.  Taip pat nustatyta, kad vaikai, kurie praleidžia daug laiko žaisdami kompiuterinius žaidimus, skaitydami ar mokydamiesi turi didesnę antsvorio riziką nei vaikai, kurie dažniau žaidžia lauke, atlieka namų ruošos darbus, lanko sporto būrelius.

Kiti faktoriai, kaip psichologinės problemos, apima siekį maisto suteikiančiu malonumu kompensuoti neigiamas emocijas – stresą, nerimą, pyktį. Tuomet maistas suteikia teigiamus jausmus, padeda nusiraminti. Toks valgymas vadinamas „emociniu“ bei turi įtakos antsvorio bei nutukimo atsiradimui. Kitos sveikatos problemos lemia tik 1-21 % vaikų bei paauglių nutukimo.

Antsvorio bei nutukimo žala vaiko organizmui

Perteklinis svoris daro žalą daugeliui organizmo funkcijų bei gali lemti ligų išsivystymą.

  • Dažniausiai nustatomi angliavandenių apykaitos sutrikimai – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje bei rezistencija insulinui. Šie sutrikimai lemia 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą.
  • Nutukusiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs kraujo riebalų, kaip cholesterolio bei trigliceridų, kiekis kraujyje.
  • Metabolinis sindromas įtariamas esant tiek gliukozės, tiek cholesterolio kiekių padidėjimui, aukštam kraujo spaudimui bei padidėjusiai liemens apimčiai. Mergaitėms metabolinis sindromas gali pasireikšti policistiniu kiaušidžių sindromu.
  • Nutukusiems vaikams taip pat dažnai nustatomas kepenų suriebėjimas.
  • Dėl viršsvorio ir nutukimo taip pat gali pasireikšti: bronchinė astma, miego apnėja, plokščiapėdystė bei kiti ortopediniai sutrikimai, neurologinės bei dermatologinės komplikacijos.

Rekomendacijos svorio kontrolei

  1. Reguliarus fizinis aktyvumas: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaikams bei paaugliams rekomenduojama per dieną 60 min fizinio aktyvumo.
  2. Mitybos koregavimas: atsisakyti „greito maisto“, riboti cukraus bei saldumynų, saldžių gėrimų vartojimą. Riebią mėsą bei pieno produktus pakeisti liesesniais.
  3. Valgyti reguliariai: 3 pagrindiniai valgymai bei 1-2 užkandžiai. Užkandžiams rinktis šviežius vaisius bei daržoves, riešutus.
  4. Valgyti iš mažesnės lėkštės: ½ lėkštės turi užimti šviežios daržovės, ¼ baltyminis maistas, likusią ¼ grūdiniai patiekalai.
  5. Valgyti lėtai, ne prie televizoriaus ar kitų ekranų.

Kodėl vaikams sunku mesti svorį

Nusprendus kovoti su antsvoriu būtina išsiaiškinti vaiko nesaikingo valgymo priežastis bei padėti jas įveikti. Į gyvenimo būdo keitimą svarbu įtraukti visą šeimą, kad vaikas jaustų palaikymą.

Dažna problema, pasitaikanti pakeitus mitybą – jaučiamasi nepavalgius. Tuomet po pagrindinio valgymo ieškoma užkandžių bei būdų pasiekti sotumo jausmą. Suvalgyto maisto kiekį padeda mažinti prieš maistą vartojamos skaidulinės medžiagos – gliukomananas (konjako mananas). Šios natūralios skaidulos, geriamos su vandeniu ar kitais skysčiais, suformuoja klampų gelį, dėl kurio užtenka mažesnio maisto kiekio, kad būtų pasiektas sotumo jausmas. Gliukomananas taip pat lėtina maisto pasišalinimą iš skrandžio todėl padeda ilgiau išlikti sočiam.

Balkšvųjų gysločių sėklų luobelės, nuo seno žinomos skaidulos, taip pat suformuoja klampų gelį bei padeda palaikyti virškinimo trakto veiklą. Skaidulinės medžiagos vaikų bei paauglių svorio kontrolei rekomenduojamos nuo 6 metų amžiaus. Daugiau apie skaidulines medžiagas galite rasti čia.

Dalintis