Vienas dažniausiai minimų dalykų, kai kalbama apie širdies ir kraujagyslių sveikatą, yra cholesterolis. Jo perteklius gali „užkimšti“ kraujagysles, taip sumažės pralaidumas ir atsiras įvairios sveikatos problemos. Todėl šiame straipsnyje norime išsamiau pakalbėti apie cholesterolį, skirtingus jo tipus, bei ką derėtų rečiau dėtis į savo pietų lėkštę, kad išvengtume su cholesteroliu susijusių problemų.
Kodėl blogasis cholesterolis toks blogas?
Cholesterolis įprastai yra skirstomas į du tipus – mažo tankio lipoproteinus (MTL) ir didelio tankio lipoproteinus (DTL). Šnekamojoje kalboje jie tiesiog vadinami geruoju (DTL) ir bloguoju (MTL) cholesteroliais. Nors cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, tačiau per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Didžiąją dalį cholesterolio, apie 70 proc., žmogaus organizmas pasigamina pats. Likusi dalis atkeliauja su maistu. MTL arba blogasis cholesterolis yra linkęs nusėsti ant kraujagyslių sienelių, tai skatina aterosklerozės vystymąsi. Gerasis cholesterolis arba DTL, priešingai, padeda „valyti“ kraujagysles, nes jis prisideda prie blogojo cholesterolio šalinimo. Taigi kai kalbame apie cholesterolį, turime nepamiršti, jog tik blogasis cholesterolis yra kenksmingas mūsų sveikatai, o gerojo cholesterolio mums yra būtina gauti su maistu.
Kokių maisto produktų geriau vengti
Nors dalį cholesterolio žmogaus organizmas pasigamina pats, tačiau beveik trečdalį gauname su maistu. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą, ypač jei gydytojas jus jau įspėjo, jog reikėtų mažinti blogojo cholesterolio kiekį. Blogasis cholesterolis dažniausiai tūno šiuose maisto produktuose:
- Raudonoje mėsoje.
Mėsoje įprastai yra daug sočiųjų riebalų, taigi ir blogojo cholesterolio. Raudonos mėsos vartojimą reikėtų sumažinti iki minimumo. Baltymų geriau gauti iš žuvies, paukštienos ar augalinių šaltinių, tokie kaip pupelės, avinžirniai, soja.
- Riebiame, gruzdintame maiste.
Aliejuje kepti maisto produktai yra vienas didžiausių sveikos mitybos priešų. Žinoma, nieko nenutiks, jei tokiu maisto pasimėgausite vieną-du kartus per mėnesį. Tačiau jis neturėtų būti jūsų kasdienės mitybos dalis. Aliejuje keptos bulvytės, vištiena, bulvių traškučiai – tokiame maiste ne tik daug kalorijų, jis apsunkina virškinimą, bet ir gausu blogojo cholesterolio. Jei mėgstate keptą maistą, reikėtų mažinti suvartojamo aliejaus kiekį, gruzdintuvę su aliejumi keisti į karšto oro gruzdintuvę ar patiekalus ruošti orkaitėje, o ne keptuvėje.
- Dešrose, dešrelėse, šaldytuose pusgaminiuose.
Pusgaminių sudėtis dažnai lieka neaiški, net ir perskaičius jų sudėtį. Juk po žodžiu „mėsa“ gali slėptis tiek liesi raumenys, tiek ir riebalų sluoksnis. Be to, daugelis šaldytų pusgaminių, kuriuos reikia tik atšildyti, pavyzdžiui, Kyjivo kotletai, lazanija ir kt. patiekalai, jau iš anksto būna apkepti dideliame kiekyje riebalų. Todėl renkantis tokį maistą reikėtų atidžiai nagrinėti maistinę vertę, rinktis patiekalus su mažiau riebalų. Žinoma, geriausia išvis vengti pusgaminių ir kai tik įmanoma – valgyti šviežiai namuose pasigamintą maistą.
- Saldumynuose, pyragaičiuose.
Nors saldumynai dažnai laikomi nesveiku maistu dėl cukraus kiekio, tačiau reikia neužmiršti ir riebalų. Daugelis kepinių savo sudėtyje turi aliejaus, sviesto. O pyragaičių pertepimas ar keksiukų viršus būna puošti grietinėlės sluoksniu. Visi šie ingredientai yra „puikus“ blogojo cholesterolio šaltinis.
- Riebiuose pieno produktuose. Nenugriebtas pienas, riebi grietinė, plakimui skirta grietinėlė – visi jie pasižymi dideliu sočiųjų riebalų kiekiu. Žinoma, tokių ingredientų prireikia, kai norite plakta grietinėle papuošti gimtadienio tortą, tačiau riebūs pieno produktai neturėtų dominuoti jūsų mityboje.
- Taukai vis dar išlieka populiarus ingredientas lietuvių virtuvėje, juose tiek kepame, tiek ir naudojame juos kaip užtepėlę. Juk visi yra ragavę kaimiškos juodos duonos, užteptos sluoksniu taukų ir gardintos truputėliu druskos, ar ne? Visgi gyvūninės kilmės taukai yra sočiųjų riebalų šaltinis, todėl norint riboti blogojo cholesterolio kiekį, reikėtų atkreipti į tai dėmesį.