Dažniau aptariama antioksidantų svarba kovojant su virusais ar senėjimu, tačiau daug rečiau – jų vaidmuo kepenų sveikatai. Ar ir kokie antioksidantai gali padėti išvengti įvairių sutrikimų?
Ką veikia antioksidantai?
Antioksidantai yra molekulės, kurios neutralizuoja laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios gali pakenkti mūsų ląstelėms, jei jų kiekis organizme tampa per didelis. Tada jie gali būti susieti su daugybe ligų, įskaitant diabetą, širdies ligas ir vėžį.
Mūsų kūnas turi savo antioksidacinę apsaugą, skirtą laisvųjų radikalų poveikiui kontroliuoti. Tačiau antioksidantų taip pat yra maiste, ypač vaisiuose, daržovėse ir kituose augalinės kilmės maisto produktuose. Keletas vitaminų, pavyzdžiui, vitaminai E ir C, yra veiksmingi antioksidantai.
Mūsų organizme nuolat susidaro laisvieji radikalai. Be antioksidantų, laisvieji radikalai labai greitai padarytų rimtą žalą, galiausiai sukeldami mirtį. Tačiau laisvieji radikalai taip pat atlieka svarbias funkcijas, kurios yra būtinos sveikatai. Pavyzdžiui, imuninės ląstelės naudoja laisvuosius radikalus kovai su infekcijomis.
Šiuo atžvilgiu organizmas turi palaikyti tam tikrą laisvųjų radikalų ir antioksidantų pusiausvyrą. Kai laisvųjų radikalų skaičius viršija antioksidantų skaičių, gali išsivystyti būklė, vadinama oksidaciniu stresu. Užsitęsęs oksidacinis stresas gali pažeisti DNR ir kitas svarbias organizmo molekules. Kartais tai netgi sukelia ląstelių mirtį.
Kaip susidaro laisvieji radikalai?
Keletas gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių prisideda prie per didelio laisvųjų radikalų susidarymo ir oksidacinio streso, įskaitant:
* oro tarša ir cigarečių dūmai,
* alkoholio vartojimas,
* toksinai,
* užsitęsęs emocinis stresas ir psichinė įtampa, įskaitant nerimą, depresiją ar kitus psichikos sutrikimus,
* didelis cukraus kiekis kraujyje,
* nesveika, nekokybiška ir nesubalansuota mityba, kurioje gausu rafinuotų angliavandenių, sočiųjų riebalų,
* spinduliuotė, įskaitant spinduliuotę iš prietaisų ir per didelio deginimosi saulėje,
* bakterinės, grybelinės ir virusinės infekcijos,
* per mažai arba per daug deguonies organizme,
* per didelis fizinis krūvis be tinkamo poilsio ir atsigavimo, nes jis pažeidžia audinius,
* per didelis antioksidantų, tokių kaip vitaminai C ir E, taip pat geležies, magnio, vario, cinko, vartojimas;
* antioksidantų trūkumas ir kt.
Laisvųjų radikalų poveikis kepenims
Oksidacinio streso poveikis gali paveikti visas kūno sistemas ir organus ir gali skirtis priklausomai nuo streso sunkumo ir trukmės. Dauguma šių poveikių pasireiškia kaip ląstelių pažeidimas, kuris pažeidžia ir sutrikdo baltymų, lipidų ir DNR ląstelių funkciją, sukeldamas įvairias ligas.
Kaip oksidacinis stresas veikia kepenų ląsteles? Pastaraisiais metais sukaupta vis daugiau įrodymų apie laisvųjų radikalų dalyvavimą sukeliant kepenų ląstelių pažeidimus, o oksidacinis stresas laikomas reikšmingu veiksniu, galinčiu sukelti kepenų ligas. Dažnai pažeidimas prasideda nuo kepenų uždegimo, vėliau išsivysto randėjimas (fibrozė), o paskutinė jo stadija yra kepenų cirozė – kai kepenų audinys iš uždegimo ir randėjimo perėjo į negrįžtamą randėjimo procesą (cirozę). Pacientams, sergantiems kepenų ciroze ar lėtiniu kepenų uždegimu, nėra neįprasta susirgti hepatoceluliniu vėžiu.
Kepenyse 60 % užima kepenų ląstelės, o 40 % – kitos ląstelės, iš kurių maždaug pusė yra imuninės ląstelės, įskaitant Kupfferio arba žvaigždžių ląsteles. Būtent šios – mažumos – ląstelių struktūros valo kraują nuo į kraują patekusių virusų, mikrobų, toksinų ir navikinių ląstelių. Galima sakyti: jis atlieka purviną darbą ir paruošia naudingą darbinę medžiagą kepenų ląstelėms. Tačiau, pavyzdžiui, laisvieji radikalai suaktyvina žvaigždžių ląsteles, padidina baltymų kiekį, o tai sukelia fibrozę ir cirozę. Tai taip pat sutrikdo kepenų funkciją valant organizmą ir neutralizuojant toksinus.
Kaip kepenys kovoja su toksinais?
Toksinų skaidymas ir pašalinimas iš organizmo yra viena iš pagrindinių kepenų funkcijų. Toksinas yra bet kokia medžiaga, kuri yra nuodinga arba sutrikdo normalią organizmo biologinę funkciją. Toksinus natūraliai gali gaminti gyvi organizmai, pavyzdžiui, bakterijos ir augalai, arba jie gali būti įvairių procesų šalutinis produktas. Toksinai taip pat gali apimti kai kuriuos vaistus, kurie yra naudingi mažomis dozėmis, bet nuodingi dideliais kiekiais.
Paprastai kepenys pašalina ir skaido daugumą vaistų ir cheminių medžiagų iš kraujotakos. Toksinų skaidymas sukuria šalutinius produktus, kurie gali pažeisti pačias kepenis. Nors kepenys pasižymi unikaliu, labai dideliu gebėjimu regeneruotis, nuolatinis toksiškų medžiagų poveikis gali sukelti rimtą, kartais negrįžtamą žalą. Kepenų uždegimas, atsirandantis reaguojant į tam tikras medžiagas, su kuriomis žmogus buvo veikiamas, vadinamas toksiniu hepatitu. Kai kuriais atvejais toksinis hepatitas išsivysto per kelias valandas ar dienas po sąlyčio su toksinu, pavyzdžiui, apsinuodijus grybais.
Dažniausiai pasitaikantys toksinų tipai:
* alkoholis – bet kokio tipo alkoholyje yra etanolio, kurį organizmui skaidant, susidaro kancerogenas – acetaldehidas, kuris pažeidžia kepenų ląsteles ir DNR;
* maistas – gali turėti toksinų, kurie jau yra gamybos procese arba atsirado sandėliavimo metu dėl mikrobų pažeidimo;
* mikrobai – jei mikrobai patenka į mūsų organizmą, jie jame ilgai išlieka, eikvoja maistines medžiagas, energiją ir gali gaminti toksinus – baltymus, kurie veikia kaip nuodai. Šie toksinai gali sukelti dažnų infekcijų simptomus, tokius kaip karščiavimas, sloga, kosulys, vėmimas, viduriavimas ir kt.;
* vaistai ir maisto papildai – vaistų vartojimas prireikus ir trumpą laiką, pavyzdžiui, savaitę ar dvi, kepenims jokios žalos nepadarys. Tačiau jiems nepatiks, jei vaistai bus vartojami nepagrįstai ir be gydytojo žinios, nes kepenims apdorojant suvartotus vaistus, gali susidaryti medžiaga, kuri yra daug toksiškesnė nei patys vaistai. Didžiausio atsargumo reikia laikytis vartojant paracetamolį, aspiriną, kitus skausmą malšinančius ir karščiavimą mažinančius vaistus bei statinus, vartojamus cholesterolio kiekiui mažinti. Maisto papildus taip pat reikėtų vartoti saikingai ir pagal poreikį. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K gali tapti toksiški, pavyzdžiui, per didelis vitamino A kiekis gali sukelti kepenų problemų;
* aplinkos tarša – dažnai pasitaiko apsinuodijimų kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip sunkieji metalai ar plastikai.
Glutationas – galingiausias antioksidantas
Antioksidantai veiksmingai neutralizuoja laisvųjų radikalų žalingą poveikį, juos neutralizuodami. Antioksidantas yra molekulė, pakankamai stabili, kad galėtų paaukoti dalį savo elektronų laisvajam radikalui, kuris neturi viso elektronų rinkinio ir vagia juos iš kitų molekulių, jas pažeisdamas. Tokiu būdu laisvasis radikalas neutralizuojamas, sumažinant jo gebėjimą sukelti žalą.
Yra žinoma, kad keli antioksidantai yra ypač naudingi kepenims. Silimarinas, veiklioji margainio medžiaga, jau seniai naudojamas kepenų ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Tai hepatoprotekcinis agentas, turintis daugiafaktorinį veikimo mechanizmą, vienas iš kurio veiksmų yra oksidacinio streso mažinimas.
Glutationas – vadinamas „pagrindiniu“ antioksidantu, nes tai yra galingiausias iki šiol žinomas antioksidantas. Tai junginys, natūraliai susidarantis žmogaus kūno ląstelėse, o pagrindinė jo sintezės vieta yra kepenys, dalyvaujant nepakeičiamai aminorūgštiai metioninui. Metioninas organizme negaminamas – jį reikia gauti su maistu.
Kurkuminas (ciberžolėje), kvercetinas (svogūnuose, čili pipiruose, brokoliuose, krapuose ir kt.) ir naringeninas (greipfrutuose, apelsinuose, pomidoruose ir kt.), taip pat įvairūs uogose esantys polifenoliai, taip pat yra labai veiksmingi antioksidantai kepenų sveikatai.
Niekas geriau nepadeda palaikyti kepenų sveikatos – ir ypač kovoti su dažna riebalinių kepenų problema – nei subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, liesų baltymų ir neskaldytų grūdų. Be to, kava taip pat rekomenduojama! Kai organizmas virškina kofeiną, jis sudaro cheminę medžiagą, vadinamą paraksantinu, kuri sulėtina randinio audinio, susijusio su fibroze, augimą. Tai gali padėti kovoti su kepenų vėžiu, alkoholio sukelta ciroze, nealkoholine riebaline kepenų liga ir hepatitu C.
