Vasara, tai ne tik atostogų metas, bet ir laikotarpis, kai pati gamta rūpinasi gera mūsų savijauta ir sveikata. Šviežios daržovės ir vaisiai karaliauja ant mūsų stalo, nesvarbu, ar juos auginate patys, ar perkate turguje – vasarą daug lengviau gauti daugiau šviežių produktų. Be to, vasarą dažniau būname saulėje, kuri mums padeda pasigaminti vitaminą D. Todėl dažnai manoma, kad vasarą nereikia vartoti jokių maisto papildų ar vitaminų. O kaip yra iš tiesų? Kokius sezoninius vaisius ir daržoves vartoti, kad pripildytume savo organizmą naudingomis medžiagomis? O gal yra vitaminų, kuriuos reikia vartoti net ir vasarą? Apie tai pasakojame šiame straipsnyje.
Pasisemkite maisto medžiagų iš sezoninių vaisių ir daržovių
Žinoma, visų pirma reikia išnaudoti gamtos mums teikiamas gėrybes. Vasarą daugelis daržovių ir vaisių atpinga, nes jų nebereikia vežti iš tolimų šalių. Todėl yra lengviau bei pigiau jais užpildyti savo kasdienę mitybą. Kalbant apie skirtingus vitaminus ir mineralus, štai kelios medžiagos, kurių dažniausiai trūksta, ir sezoniniai produktai, iš kurių galėtumėte jų gauti:
- Geležis. Vasara yra puikus metas papildyti savo geležies atsargas iš Lietuvoje augančių sezoninių vaisių ir daržovių. Geležies gausu špinatuose, trešnėse, brokoliuose, taip pat abrikosuose, slyvose, serbentuose, obuoliuose, moliūgų ir saulėgrąžų sėklose.
- Vitaminas D. Nors dalį vitamino D organizmas geba pasigaminti odai 15–20 minučių kasdien pabūnant saulėje, tačiau to neužtenka ir vitamino D mums reikia gauti su maistu arba papildais. Vitamino D yra žuvyje, grybuose. Tiesa, šiuos prieš valgant reikėtų supjaustyti ir 15–20 minučių palaikyti saulėje, o tik tuomet iš jų gaminti suplanuotą patiekalą, nes grybai (kaip ir žmonės) geba pasigaminti vitaminą D, būdami saulėje.
- Vitaminas C. Tai antioksidantas, kuris gali apsaugoti odos ląsteles nuo saulės žalos (o tai tampa aktualu vasarą). Vitamino C turi daugelis vaisių ir daržovių. Priklausomai nuo mėnesio, rinkitės sezoninius produktus: visų spalvų serbentus, lapinius kopūstus, brokolius, briuselinius kopūstus, braškes, vyšnias, slyvas.
- Kvercetinas. Tai bioflavonoidas, kuris kaip ir vitaminas C turi antioksidacinių savybių. Kvercetinas yra siejamas su imuniteto stiprinimu, natūralia organizmo apsauga. Su maistu jo galima gauti iš obuolių, vynuogių, brokolių, svogūnų, miško uogų.
Subalansuota mityba – dar ne viskas
Net ir valgant daug vaisių bei daržovių ir apskritai maitinantis sveikai, kartais organizmui gali prireikti papildomos pagalbos, norint gauti visas reikiamas maisto medžiagas. Maisto medžiagų pasisavinimui įtakos turi mūsų amžius, gyvenimo būdas, sveikatos būklė (pavyzdžiui, lėtinės ligos), taip pat jų pritrūkti gali intensyviai sportuojant, todėl kartais organizmui reikia papildomos pagalbos. Norint sustiprinti imunitetą prieš artėjančius mokslo metus ir rudenį, kai serga daugiausia žmonių, verta savo imunitetu pradėti rūpintis dar vasarą. Imunitetui stiprinti gali padėti papildai su kvercetinu, tokie kaip juos galite rasti čia. Šio papildo sudėtyje rasite subalansuotą derinį, kuris susideda iš vitaminų C ir D, taip pat kvercetino, cinko bei melatonino, kuris padeda greičiau užmigti.
Nors vitaminai ir įvairūs mikroelementai yra itin svarbūs mūsų sveikatai ir gerai savijautai, reikia atminti, kad vitaminų perdozavimas gali būti toks pat kenksmingas kaip ir jų trūkumas. Todėl pradėti vartoti vitaminus reikėtų tik pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Šeimos gydytojas galės tiksliai paskirti profilaktinę ar gydomąją dozę, atlikęs reikiamus kraujo tyrimus. Be to, jis rekomenduos, po kiek laiko vėl verta atlikti tyrimus, kad įsitikintumėte, jog trūkstamo vitamino kiekis jau atsistatė.
