Artėjantys mokslo metai, tai ne tik laukiamiausias (ar nelaukiamiausias) metas studentams, moksleiviams ar darželinukams, bet ir iššūkis jų tėveliams. Atėjus rudeniui, susitikus su klasės ar grupės draugais, mūsų mažieji dažnai pradeda sirgti. O jei vaikų šeimoje ne vienas – gali atrodyti, kad ligos niekada nesibaigia. Todėl šiame straipsnyje norime papasakoti, ką galima padaryti, kad grįžimas į mokslo metų ritmą būtų lengvesnis. Straipsnis bus naudingas ir mokyklinio amžiaus vaikų tėveliams, ir studentams, kurie po vasaros nori kibti į mokslu visu pajėgumu.
Miego režimas būtinas sveikam poilsiui
Mūsų nervų sistema mėgsta pastovumą. Žinoma, vasarą, per atostogas, dažnai ilgiau pamiegame, o vakare vėliau einame miegoti. Kartu su mumis ilgiau vakaroja ir mūsų vaikai, tačiau artėjant mokslo metams derėtų grįžti į įprastą paros ritmą. Jei dabar įpratote keltis 10 val. ryto, nors per mokslo metus keltis reikia 7 val., žinoma, kad rugsėjo pradžioje organizmo laukia nemažas šokas.
Miego specialistai sako, kad geras miegas būna tada, kai einama miegoti ir keliamasi panašiu metu. Tai yra – tik 1–2 valandų ribose. Taigi norint pirmą rugsėjo savaitę be didesnio sunkumo atsikelti 7 ryto, miego režimą reikėtų pradėti koreguoti iš anksto. Pavyzdžiui, 10 val. rytus paankstinti iki 9 val., po savaitės – miego laiką paankstinti dar valanda ir taip tęsti, kol nebebus sunku keltis reikiamu laiku. Tai galioja ir vaikams, ir suaugusiems. Tačiau geras miegas ir jo režimas itin svarbus jaunesniems vaikams. Jei vyresnis moksleivis ar studentas gali atsikelti, nes žino, kad reikia, tai ypač darželinukams ir pradinukams staigus šokas ir kėlimasis gerokai anksčiau nei yra įpratę, gali būti itin nemalonus.
Imuniteto stiprinimas visiems šeimos nariams
Pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, neišvengiamos yra ligos, kuriomis vaikai užsikrečia vieni nuo kitų. Ar vaikas sirgs ilgiau ir sunkiau, ar lengviau, priklauso nuo imuniteto stiprumo. Imunitetas – sudėtinga organizmo sistema, kuri saugo mus nuo ligų. Imunitetas gali būti įgimtas (oda, žarnyno mikroflora, gleivinė ir kt.) ir įgytas (pvz., po skiepo ar persirgus tam tikromis ligomis). Už imuninį atsaką organizme atsakingi daug skirtingų organų – tonzilės ir adenoidai, limfmazgiai, blužnis, kaulų čiulpai ir kt. Imunitetas nusilpti gali dėl įvairių priežasčių – atsakinga gali būti nervų sistema, vitaminų trūkumas, mažai miego, nuolatinis stresas ir kt.
Imunitetui stiprinti skirti maisto papildai gali būti įvairūs. Visų pirma, tai papildai nervų sistemai stiprinti. Sumažinus stresą, gerėja viso organizmo veikla, dėl ko jis tampa atsparesnis ligoms. Įtakos imuniteto susilpnėjimui gali turėti ir geležies, vitamino D trūkumas. Vitaminas D – itin svarbus vitaminas, kurio dėl gana šalto (mažai saulės) mūsų klimato trūksta daugeliui lietuvių. Rizikos grupė – visą dieną leidžiantys patalpose (moksleiviai, studentai), nevalgantys ar valgantys mažai riebios žuvies, pasirinkę augalinę mitybą.
Dar vieni papildai, svarbūs visiems besimokantiems ir dirbantiems aktyvų protinį darbą – omega-3. Omega-3 riebalų rūgštys yra siejamos ne tik su imuniteto stiprinimu, bet ir su tinkama cholesterolio apykaita, protine veikla, regėjimu. Naujausi tyrimai rodo, kad šiuos papildus (kaip ir vitaminą D) vartoti reikėtų visą gyvenimą. Žinoma, prieš vartojant papildus, geriausia būtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris gali padėti pasirinkti reikiamus papildus bei rekomenduoti optimalią jų dozę, atsižvelgus į jūsų (ar jūsų vaikų) amžių.
