Susirgimas kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis dažnai yra itin nemalonus, nes sukelia įvairius simptomus, tokius kaip gerklės ir nosies uždegimas, sloga, karščiavimas, kosulys, bendras negalavimas ir galvos skausmas. Be šių matomų ir juntamų simptomų, virusai taip pat daro žalą visam organizmui, ypač kepenims.
Kodėl nukenčia kepenys?
Kepenys organizme atlieka svarbų vaidmenį, prisidedant prie imuninės sistemos stiprinimo, medžiagų apykaitos bei toksinų šalinimo. Daugelis žmonių nesuvokia, kaip reikšmingos yra kepenys bendrai sveikatai, nors tai vienas iš pagrindinių organų. Ne tik alkoholis ar nesveikas maistas kenkia kepenims – jos gali nukentėti ir nuo įvairių ligų, įskaitant kvėpavimo takų virusus, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.
Gyvendami Covid-19 pandemijos laikotarpiu, pastebėjome, kad nors šis virusas dabar mažiau pavojingas nei anksčiau, jis vis tiek palieka pėdsakus organizme. Covid-19 yra vienas iš nedaugelio kvėpavimo takų virusų, gebančių patekti į kepenis ir pakenkti jų ląstelėms, sutrikdant jų veiklą. Be to, šis virusas gali sukelti tokias komplikacijas kaip sepsis, kuris dar labiau kenkia kepenims, bei padidinti trombozės riziką, kas gali trukdyti kraujo tekėjimui į šį organą. Covid-19 ir gripas taip pat dažnai padidina kepenų fermentų kiekį, kas gali reikšti kepenų pažeidimą. Nors kepenys gali atsistatyti, fermentų lygio normalizavimasis gali užtrukti kelis mėnesius, todėl verta reguliariai tikrinti jų veiklą.
Sergant kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis, itin svarbu užtikrinti pakankamą deguonies lygį, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Deguonies trūkumas ypač pavojingas kepenims – jei jis ilgai išlieka sumažėjęs, gali žūti kepenų ląstelės, o kepenys nebegalės dirbti visu pajėgumu.
Stiprus imunitetas yra pagrindinis sąjungininkas kovojant su kvėpavimo takų ligomis, tačiau kartais imuninė sistema į virusus reaguoja per stipriai. Kūnas gamina citokinų molekules, kurios turėtų apsaugoti nuo infekcijų, tačiau jų perteklius gali sukelti vadinamąją „citokinų audrą“, kai imuninė sistema atakuoja patį organizmą ir sukelia žalą įvairiems organams, įskaitant kepenis. Ši reakcija buvo labai ryški Covid-19 pandemijos metu ir kai kuriais atvejais baigėsi mirtimi.
Kas dar apsunkina kepenų veiklą ligos metu?
- Vaistai. Prasidėjus peršalimui, daugelis žmonių nesikreipia į gydytoją, o renkasi nereceptinius vaistus iš vaistinės arba naudoja namuose turimus preparatus. Dažnai šie vaistai turi paracetamolio, kuris gali kenkti kepenims, ypač jei vartojamas didelėmis dozėmis ar ilgą laiką.
2. Nepakankamas maisto ir skysčių vartojimas. Sergant neretai susilpnėja apetitas, pasikeičia skonio ir kvapo pojūčiai, todėl gali atsirasti nenoras valgyti, o vandens ar arbatos geriama tik su pastangomis. Dėl to organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų ir gali dehidratuoti, o tai trukdo kepenims tinkamai atlikti savo funkcijas.
3. Lėtinės ligos. Turint lėtinių susirgimų, peršalimas organizmui kelia papildomą stresą ir apkrovas, kas gali pakenkti kepenims.
4.Stresas ir nerimas. Stresas bei nerimas, ypač sergant, didina organizmo jautrumą infekcijoms. Todėl labai svarbu rūpintis psichologine savijauta, kadangi ji turi reikšmingą poveikį kepenų sveikatai.