Širdis – svarbiausias organizmo organas, kuris nepriekaištingai dirba visą savo gyvenimą ir aprūpina mūsų organizmą reikiamomis maisto medžiagomis. Širdis sveria apie 300 g., o per minutę spėja išstumti apie 6 litrus kraujo. Per parą ji sutvinksi net 100 000 kartų! Stresas, nepilnavertė mityba, greitas gyvenimo tempas daro įtaką ne tik mūsų emocinei sveikatai, bet ir fizinei. Širdis – vienas iš organų, kurį gali paveikti įtemptas gyvenimo būdas. Kokie rodikliai gali signalizuoti, jog metas pasirūpinti savo širdimi? O kokios maisto medžiagos ar vitaminai gali padėti? Apie visa tai rašome šiame straipsnyje.
Kokie simptomai gali įspėti, kad sutriko širdies darbas?
Visi žinome apie staigiai suprastėjusią širdies sveiką – pavyzdžiui, kai ištinka infarktas. Tokiu atveju, žinoma, reikia kreiptis skubios medicininės pagalbos. Tačiau daugelis ligų ir būklių būna lėtinės. Todėl ir simptomai, kuriuos galime pastebėti, dažnai „nurašomi“ kaip nepakankamai svarbūs. Jų vystymuisi įtakos turi mūsų gyvenimo būdas – sportas (ar jo nebuvimas), mityba, stresas. Deja, širdies sveikata gali metų metus prastėti vos po truputį, todėl pajutus pirmuosius simptomus reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Simptomai, kurie gali įspėti apie širdies sistemos darbo sutrikimus, gali būti šie:
- Dusulys, sunkumas po net ir nedidelio fizinio krūvio.
- Skausmas krūtinėje. Reikėtų atkreipti dėmesį net ir į nedidelį skausmą krūtinės srityje.
- Nepaaiškinamas ir ilgai besitęsiantis nuovargis, kuriam nėra paaiškinimo, gali būti susijęs su širdies sveikata.
- Kojų skausmas, tinimas. Jei kūno kraujotaka yra sutrikusi, tai gali sukelti skausmą, patinimą ar diskomfortą kojose.
- Padidėjęs širdies ritmas arba nereguliarus širdies ritmas. Tai galimas simptomas, kuris gali rodyti širdies aritmijas ar kitus ritmo sutrikimus.
- Skausmas kakle, peties ar rankos srityje. Tai gali rodyti kraujagyslių ligas, pvz., pečių apkrovą ar kaklo arterijos susiaurėjimą.
Širdies sveikata – viso kūno sveikata
Jei reguliariai lankotės pas gydytoją ir atliekate profilaktinius tyrimus, tikriausiai žinote, kad nemokamai atliekami ne visi tyrimai. Priklausomai nuo jūsų amžiaus, jūs galite patekti ar nepatekti į tam tikras profilaktines tyrimų programas. Todėl visada gera mintis yra paklausti savo šeimos gydytojo, kokius nemokamus ir mokamus tyrimus galite atlikti, kad žinotumėte savo galimybes. Širdies sveikata gali būti išsaugojama gyvenimo būdo pakeitimais, jei jau turite kokią nors ligą, žinoma, vadovautis derėtų gydytojo paskirtu gydymo planu.
Štai keli rodikliai ir gyvenimo būdo pokyčiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį susirūpinus savo širdies sveikata:
- Cholesterolis. Cholesterolis yra naudingas, nes jis dalyvauja hormonų ir net vitamino D gamyboje. Tačiau kai cholesterolio per daug, jis gali sukelti aterosklerozę, kai ant vidinių kraujagyslių sienelių susidaro riebalų nuosėdos. Jei jums nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, jį mažinti galima gyvenimo būdo pakeitimais: pradėti sportuoti, mesti rūkyti, valgyti mažiau riebaus maisto, vengti transriebalų, kiaušinių ir kito daug cholesterolio turinčio maisto. Padėti gali ir įvairūs augaliniai papildai, pavyzdžiui, vertingi produktai su skaidulomis, gliukomananu, balkšvojo gysločio sėklų luobelėmis.
- Cukraus kiekis kraujyje. Cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje natūraliai kyla ir krinta, priklausomai nuo paros meto, kada ir ką valgėme ir t. t. Šie svyravimai – natūralūs. Jei cukraus kiekis kraujyje yra aukštesnis nei norma, dažnai nustatoma prediabetinė būsena arba diabetas. Cukrinis diabetas būna dviejų tipų. Pirmojo tipo diabetas yra įgimtas. Antrojo – įgytas. Jį lemia netinkama mityba (daug riebalų), antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Cukrinis diabetas dėl nesveiko gyvenimo būdo vis dažniau nustatomas jaunesniems žmonėms.
- Sportas. Širdies sveikata yra labai glaudžiai susijusi su sportu ir fiziniu aktyvumu. Sportuojant širdis susitraukinėja dažniau (pakyla pulsas), o tai treniruoja širdies raumenis bei visas kraujagyslių sistemos sieneles. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugęs žmogus per savaitę turėtų sportuoti vidutiniu intensyvumu bent 150–300 minučių. Tai bent 30 minučių 5 dienas per savaitę (viso – 150 minučių) ar po 50 minučių vidutinio intensyvumo veiklos visas dienas, išskyrus sekmadienį (viso – 300 minučių). Sportas yra vienintelis gyvenimo būdo pakeitimas, kuris gali padėti ir reguliuoti svorį, ir treniruoti širdį.
