Pasitraukus vasaros šilumai ir vėstant orams, gydytojų kabinetus užplūsta pacientai, besiskundžiantys kosuliu, sloga, skaudančia gerkle ir kitais peršalimui būdingais simptomais. Rudenį, atslenkant šių susirgimų bangai, dažnam kyla klausimas: kaip padėti savo imunitetui apsaugoti organizmą nuo ligos? Norėdami atsakyti į šį klausimą kalbiname šeimos medicinos rezidentę, gydytoją Rūtą Kokarevą.
Gydytoja, kodėl rudens metu svarbu stiprinti imunitetą?
Dėl mažėjančios oro temperatūros, padidėjusios drėgmės silpnėja imunitetas bei sudaromos palankios sąlygos plisti įvairiems infekciją galintiems suketi mikroorganizmams. Taipogi, trumpėjant dienoms pradeda trūkti kontakto su saulės šviesa, kuri yra būtina vitamino D gamybai organizme. Per vasarą sukauptas vitaminas D organizme išbūna ne ilgiau nei vieną mėnesį, todėl rudenį pradeda sekti šio vitamino atsargos. Vitaminas D didina imuninės sistemos aktyvumą ir padeda kovoti su virusais.
Kodėl susilpnėjęs imunitetas lemia imlumą peršalimo ligoms?
Peršalimo ligas sukelia virusai. Dažniausiai tai yra rinovirusų, influenza virusų, koronavirusų infekcijos. Esant susilpnėjusiam imunitetui organizmas nesugeba tinkamai kovoti su infekcijos sukėlėjais, organizme jie pradeda daugintis ir sukelia peršalimui būdingus simptomus. Virusai gali sukelti ir pavojingesnius susirgimus kaip gripą ar šiuo metu ypač plintančia COVID-19 ligą. Taip pat dėl virusinių infekcijų susilpninto imuniteto kyla antrinių bakterinių infekcijų tikimybė.
Kaip elgiasi virusai patekę į žmogaus organizmą?
Virusai yra intraląsteliniai parazitai – jie dauginasi šeimininko ląstelių viduje. Virusų dauginimasis skirstomas į tris stadijas. Pirmiausiai, patekę į organizmą jie prisitvirtina prie ląstelės membranos, t.y. prie išorinės sienelės, ir įleidžia savo genetinę informaciją į ląstelės vidų. Sekantis veiksmas – jau ląstelės viduje virusai pajungia ląstelės mechanizmus naujų viruso dalių gamybai. Galiausiai pasigaminusios viruso dalys sukomplektuojamos į naujus virusus, kurie palieka ląstelę. Daugelis ląstelių po tokios viruso viešnagės miršta, o organizme prasideda uždegiminiai procesai.
Ar galima apsisaugoti nuo virusų natūraliomis priemonėmis?
Yra įvairių natūralių priemonių, kurios gali stiprinti imunitetą ir taip padėti organizmui kovoti su infekcija bei yra tokių priemonių, kurios veikia ir patį virusą. Vieną iš stipriausių natūralių priemonių būtų junginys kvercetinas. Tyrimų duomenimis, kvercetinas neleidžia virusui prisitvirtinti prie ląstelės membranos ir patekti į jos vidų, slopina viruso dauginimąsi ląstelėje bei veikia kaip stiprus antioksidantas, kuris nukenksmina dėl infekcijos ir uždegimo organizme susidariusius toksinus.
Pastaruoju metu dažnai minima kvercetino nauda organizmui. Dėl kokių dar priežasčių gydytojai vertina šį junginį?
Be antivirusinių savybių, kvercetinui būdingas stiprus priešuždegiminis veikimas. Uždegimo metu organizme pasigamina daug reaktyvių junginių, kurie žaloja sveikas ląsteles – kvercetinas sugeba šiuos junginius neutralizuoti bei moduliuoti imuninės sistemos darbą. Taip pat kvercetinui būdingas poveikis protinei bei fizinei veiklai, todėl jis tinka žmonėm, besiskundžiantiems energijos trūkumu, dirbantiems protinį darbą bei siekiantiems sustiprėti po ligos.
Kokiuose maisto produktuose galima rasti kvercetino? Ar organizmui pakanka kvercetino gaunamo su maistu?
Kvercetinas mažomis dozėmis aptinkamas visuose augaluose. Daugiausiai jo kaupiančiose daržovėse, kaip svogūnuose, krapuose, brokoliuose, randami kvercetino kiekiai varijuoja nuo 1 iki 80 mg / 100 g. Įprastinė kvercetino dienos dozė yra apie 500 mg, tad, norint gauti tokį kiekį kvercetino, per dieną reikia suvartoti gan daug vaisių bei daržovių. Jei žmogaus mityba nėra gausi tokiais produktais, padėti apsirūpinti kvercetinu gali ir maisto papildai.
Dažnai girdime, kad sveikstant yra labai svarbus kokybiškas miegas. Ar tai tiesa?
Be abejo, miego metu organizmas pasiilsi, atgauna jėgas, būtinas kovojant su infekcija bei sveikstant. Organizmą miegui paruošia hormonas melatoninas, kuris reguliuoja miego ir būdravimo ritmus, tačiau retas kas žino apie melatonino poveikį imuninei sistemai. Melatoninas yra labai stiprus antioksidantas: viena melatonino molekulė gali surišti net 10 toksinų molekulių. Melatoninas taip pat aktyvuoja imuninės sistemos ląsteles, stiprina imuniteto atsaką į virusus.
Kaip rekomenduotumėte pasiruošti peršalimo sezonui?
Sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba stiprina organizmą bei imuninę sistemą. Siūlyčiau nepamiršti per dieną suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, kad aprūpintumėte savo organizmą reikalingu mineralų bei vitaminų kiekių. Stenkitės judėti, rasti per dieną bent 30 minučių fizinei veiklai. Taip pat tik pajutus peršalimo simptomus reikėtų imtis priemonių, kad liga neperaugtų į stipresnį susirgimą. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti daug karštų skysčių, natūralių papildų imuniteto stiprinimui, ilsėtis.
Kodėl rekomenduojama atsižvelgti į maisto papilde esančių medžiagų dozes?
Įprastai į mineralų ir vitaminų kompleksus įeinančios medžiagų dozės siekia rekomenduojamą paros normą ir yra skirtos išvengti šių elementų trūkumo sukeliamų ligų, tačiau gydomuoju efektu nepasižymi. Siekiant efektyvaus organizmo stiprinimo ar jo atstatymo po ligos svarbu pasirinkti papildus, kurių dozės remtųsi ortomolekulinė medicina, t.y., organizmo sveikatos palaikymas vartojant adekvačiai didesnes organizme įprastai randamų medžiagų dozes.
Kokių elementų turėtumėme ieškoti maisto papilduose, siekiant rudens metu apsisaugoti nuo galimų susirgimų?
Dėl siaučiančios pandemijos mokslininkai pastaruoju metu didelį dėmesį skyrė išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės lengviau užsikrečia virusine infekcija ir jiems pasireiškia sunkesni simptomai, o kodėl kita grupė yra tarsi atspari ligai, ar jai pasireiškia lengvesni simptomai. Įvertinus abi žmonių grupes, nustatyta kokios pagrindinės penkios medžiagos stiprina imunitetą efektyviausiai: vitaminai D ir C, cinkas, kvercetinas ir melatoninas. Šių medžiagų ir rekomenduočiau ieškoti maisto papilduose.
