Paskutiniai įvykiai pasaulyje pakeitė daugelį gyvenimo aspektų, tačiau ypač padidėjo nerimo epizodų. Nerimas bei stresas neigiamai veikia ne tik mūsų psichologinę savijautą, tačiau gali sutrikdyti ir fiziologinės organizmo funkcijos: didinti kraujo spaudimą, įtampą raumenyse, sukelti galvos skausmą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Vis dėl to dažniausiai sutrikdoma organizmo veikla – miegas. Nerimas yra natūrali organizmo įspėjamoji reakcija, padedanti pasiruošti artėjančiam pavojui. Tačiau esant nerimo sutrikimams organizmas per nelyk dažnai pradeda signalizuoti apie pavojų iš tikrųjų jam negresiant. Šis signalizavimas gali tęstis ir atėjus laikui kūną nuraminti bei paruošti miegui. Tačiau kūnas lieka įsitempęs, o skriejančios mintys nenuramintos. Taip dienos metu patiriamas stresas bei nerimas sukelia nemigą ir cirkadinių ritmų (miego-būdravimo rėžimo) sutrikimus.
Būdai, padėsiantys kovoti prieš stresą bei nerimą:
Imtis veiksmų: kuo ilgiau nerimą sukeliančių problemų sprendimas bus atidėliojamas– tuo nerimas labiau intensyvės. Nereikia tikėtis, kad nerimo šaltiniai tiesiog pranyks, svarbu perimti kontrolę į savas rankas ir pradėti spręsti situaciją kuo greičiau.
Bendrauti su žmonėmis: patiriant nerimą bei stresą svarbu neatsiriboti nuo bendravimo, o kreiptis į artimus žmones bei patikimas kolegas. Neretai garsiai išsakomas mintis lengviau „sudėlioti į lentynėles“, o kitų žmonių požiūris padeda greičiau atrasti problemos sprendimus.
Vengti žalingų įpročių: nikotinas bei kofeinas tikrai nepadės nuraminti minčių. Šios medžiagos atitinkamai randamos cigaretėse bei kavoje veikia stimuliuojančiai – didina kraujo spaudimą bei širdies susitraukimų dažnį, kurie savo ruožtu kelia streso lygį organizme. Vyno taurė prieš miega galbūt ir skamba viliojančiai, tačiau alkoholis blogina miego kokybę bei verčia dažniau prabusti naktį ir anksti ryte.
Priimti tai, ko negalima pakeisti: ne visuomet visas situacijas galima pakeisti, o problemas išspręsti. Ir tai nėra blogai. Ypač svarbu priimti ir nesipriešinti aplinkybėms, kurių paprasčiausiai negalima kontroliuoti. Vietoje to svarbu sutelkti savo jėgas į tuos aspektus, kurių kontrolę galima valdyti.
Išlikti fiziškai aktyviems: nors sportas ir negali pašalinti streso šaltinių, tačiau fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti emocinę įtampą bei nerimą sukeliančius faktorius vertinti racionaliau. Fizinis aktyvumas taip pat skatina serotonino gamybą bei jo išleidimą smegenyse, todėl dažnai po treniruotės pagerėja nuotaika, jaučiamasi emociškai pakylėtais.
Valgyti visavertį maistą: reguliari ir subalansuota mityba gerina fizinę savijautą, kuri savo ruožtu padeda jaustis emociškai geriau. Rekomenduojama į savo mitybą įtraukti daugiau vaisų bei daržovių, pilno grūdo produktų, suvartoti pakankamai baltymų. Dažnai žmonės, patiriantys stresą, praleidžia dienos valgius – tai klaida. Nepakankamai valgantis žmogus dažnai jaučiasi suirzęs ir mažiau atsparus aplinkos spaudimui, kas dar labiau didina stresą.
Susidoroti su nerimu ir stresu kartu su gyvenimo būdo pokyčiais bei išvardytais patarimais jums gali padėti natūralios medžiagos. Jei dėl dienos metu patiriamos įtampos jus kankina minčių srauto sukelta nemiga, dėl kurios dienos metu jaučiatės pavargę ir suirzę, o vėl atėjus vakarui negalite atsipalaiduoti ir užmigti – jūs patekote į ydingą ratą. Iš šio rato jums gali padėti ištrūkti natūralus miego hormonas – melatoninas. Ši medžiaga mūsų organizme yra atsakinga už miego-būdravimo rėžimą ir paruošia mūsų kūną miegui. Įrodyta, kad prieš miegą vartojamas melatoninas padeda sumažinti laiko, reikalingo užmigti, trukmę. Nenuilstantį minčių srautą padės sustabdyti gerai žinomos vaistažolės – valerijonas, apyniai, pasiflora. Šių augalų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padeda atpalaiduoti raumenis, sumažina sunkumus užmigti bei veikia raminančiai.
Jei norite sužinoti daugiau, apie preparatus, padedančius valdyti nerimą ir stresą, spauskite čia.