Kavos gėrimas, istorikų teigimu, žmonijai žinomas tūkstantį, o gal ir daugiau metų. Pirmieji kavos namai šaltiniuose aprašyti dar 12 a. Mekoje. Tiesa, Europą kavos pupelės pasiekė tik 17 a. viduryje, tuo metu Venecijoje buvo atidaryti pirmieji kavos namai. Nuo to laiko gėrimas tapo mėgstamas daugelio žmonių.
Šiandien kava yra populiariausias stimuliantas pasaulyje, o europiečiai išgeria daugiausiai kavos lyginant su kitais žemynais – vienam žmogui per metus vidutiniškai tenka 5 kg kavos pupelių. Tiesa, populiarus gėrimas neapsieina ir be savo porcijos mitų – ar kava naudinga, ar žalinga? Ar kraujagyslės ir širdis kenčia nuo kavos, ar, priešingai, kava turi jiems naudingą poveikį? Apie tai pasakojame šiame straipsnyje.
Kava lygu kofeinas?
Kofeiną, kaip veikliąją medžiagą, esančią kavos pupelėse, pirmą kartą 1819 metais įvardijo iš išgavo iš kavos pupelių vokiečių chemikas ir vaistininkas Fridlibas F. Rungė. Dažnai kava yra tapatinama su kofeinu. Tačiau derėtų atsiminti, kad kaip ir kava gali būti be kofeino, taip ir kofeino yra ne tik kavoje, bet ir energetiniuose gėrimuose, koloje, žaliojoje arbatoje, šokolade.
Taigi tiek kalbant apie kavą, tiek ir apie kitus maisto produktus, reikėtų kalbėti apie tai, kiek miligramų (mg) kofeino juose yra. Pavyzdžiui, iš „Nespresso“ kapsulės pagamintame kavos puodelyje yra maždaug 50–100 mg kofeino, to paties gamintojo kavoje be kofeino yra likę apie 3–6 mg kofeino. Kofeinas išsiskiria kavos pupelėms mirkstant vandenyje, taigi geriant lietuviams įprastą plikomą kavą, kofeino kavos puodelyje bus daugiau. Žinoma, kiekis priklauso nuo kavos pupelių rūšies (daugiau turi robusta ir liberika, mažiau – arabika), plikymo laiko ir net malimo stambumo, tačiau vidutiniškai kavos puodelyje yra 100–200 mg kofeino. Palyginimui – 100 ml kolos kofeino yra 8 mg, žaliosios arbatos puodelyje gali būti nuo 30 iki 80 mg kofeino, mačios puodelyje – apie 150–180 mg.
Kava gali būti naudinga jūsų širdžiai
Širdis – pats svarbiausias mūsų kūno organas, kaip ir kraujagyslės, ji atsakinga už kraujo ir maisto medžiagų išnešiojimą po visą organizmą. Taigi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata yra be galo svarbi. Ilgą laiką buvo manyta, kad kava kenkia širdžiai. Įdomu yra tai, kad naujausi tyrimai rodo, jog saikingas kavos vartojimas gali būti siejamas su kraujagyslių sistemos ir širdies darbo pagerėjimu bei ligų prevencija.
JAV ir UK mokslininkų atliktas tyrimas naudojo duomenų bazes su daugiau nei 0,5 mln. tiriamųjų, kurie buvo stebėti bent 10 metų. Tyrėjai išskyrė skirtingus kavos vartojimo lygius, kurie daro įtaką mūsų sveikatai. O tada buvo stebėta, koks kavos kiekis per dieną yra naudingas ar žalingas mūsų organizmui. Išvados išties palankios kavos mėgėjams – 2–3 kavos puodeliai per dieną gali padėti 10–15 proc. sumažinti širdies ritmo sutrikimo, nepakankamumo ir įvairių kraujagyslių ligų riziką.
Tiesa, tyrėjai sutaria, kad viršyti 400 mg kofeino dozės per dieną – nereikėtų. Taigi skaičiuodami kavos puodelius nepamirškite, kad kofeino turi ir kiti produktai. Taip pat atkreipkite dėmesį, kokią kavą ir kaip ją geriate. Nes dažnai kava „nesveiku“ gėrimu tampa dėl jos balinimo riebia grietinėle, daug cukraus ar keksiuko su kremu, kurį visada valgote su kava. O pati savaime kava, pasirodo, nėra tokia pavojinga kaip buvo manoma anksčiau.