Liemens apimtis – tai ne tik galimybė atitikti mados industrijos nustatytus standartus, bet ir parodo rimtą požiūrį į savo sveikatą – normalų kūno svorį. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2022 metų ataskaita, 60 procentų europiečių turi antsvorio arba yra nutukę, o tai yra viena didžiausių medžiagų apykaitos, širdies ir onkologinių ligų rizikos.
Idėja apie tai, koks yra sveikas svoris, susidaro iš dviejų svarbiausių matavimų: kūno masės indekso ir juosmens apimties.
Kūno masės indeksas apskaičiuojamas svorį kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadrato (KMI= svoris (kg) : ūgis (m) ²); internete yra plačiai prieinamas įrankis, kuris akimirksniu jį tiksliai apskaičiuoja. Indekso ribos nuo 18,5 iki 24,9 (senjorams – iki 29) laikomos normaliomis. 25–29,9 KMI laikomas antsvoriu, 30–34,9 – pirmojo laipsnio nutukimu, 35–39,9 – antrojo laipsnio nutukimu, o indeksas virš 40 – trečiojo laipsnio nutukimą, kuris padidina tikimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis, tai yra aukšto kraujospūdžio ir metabolinio sindromo rizikos veiksnys.
Juosmenį reikia matuoti taip: tarp šonkaulių narvelio galo ir klubų, tiesiai virš bambos, tvirtai, bet ne itin priveržti reikia uždėti matavimo juostelę, natūraliai iškvėpti ir fiksuoti centimetrus. Moterims leistina norma – iki 80, vyrams – 95 centimetrų.
Ką rodo padidėjusi juosmens apimtis?
Tačiau nutukimas galimas ir esant normaliam kūno masės indeksui, iškilęs pilvas ne visada reiškia antsvorį, todėl juosmens apimties matavimas yra toks svarbus.
Padidėjęs pilvas gali turėti ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, nusilpę dubens raumenys ir tonusą praradusi oda, kaip dažnai būna moterims, išnešiojusioms kelis kūdikius; šią problemą padės išspręsti kineziterapeutas ir tinkamai priderintas pratimų kompleksas. Didelis pilvas gali rodyti ir ginekologines problemas – cistas, miomas, uždegimus, kuriuos išspręs hormonų terapija ar operacija. Lygiai taip pat ir žmonėms, kurių žarnyno traktas uždegtas, gali pūsti ar pūsti skrandį, todėl reikėtų pasitikrinti, ar nėra alergijos maistui, ar bakterijos mikrobiome subalansuotos, ar kasos fermentai pakankamai efektyviai skaido baltymus ir riebalus; kartais pakanka tam tikrus maisto produktus išbraukti iš dienos raciono.
Tuo atveju, kai jaučiasi išsipūtęs juosmuo, svarbu suprasti, kaip veikia visas kūnas. Jei žmogus nuolat pavargęs, lėtas, prislėgtas, lūžinėjančių plaukų, žemesnio balso, nereguliarios mėnesinių ar net jų nebuvimo, taip pat išsipūtęs pilvas, nes medžiagų apykaita lėtesnė – tai gali būti skydliaukės nepakankamumo ar hipotirozės požymis. Šis gydytojų skiriamas „skydliaukės skrandis“ gydomas vaistais.
Tačiau jei riebalai susitelkę aplink bambą, o pilvas obuolio formos (ponai jį meiliai vadina alaus pilvu), tai yra šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmės – aplaistytas ar per daug kaloringas valgiaraštis, daug saldumynų, kavos, alkoholio, tabako, mažai juda, prastas miegas, stresas, stresas, stresas. Padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis kraujyje skatina pilvo augimą – susidaro visceraliniai arba blogieji riebalai, dėl kurių keičiasi hormoninis fonas, insulino poveikis ir atsparumas, angliavandenių apykaita, o kartu su metaboliniu sindromu didėja cholesterolio kiekis ir kraujospūdis. Šis „kortizolio pilvas“, kaip jį vadina medicinos specialistai, kelia didelę riziką susirgti įvairiomis sveikatos problemomis, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kaip metabolinis sindromas veikia gyvenimą?
Sveikatos ekspertai mano, kad beveik ketvirtadalis (24,3 proc.) Europos suaugusiųjų ir daugiau nei pusė 60–70 metų amžiaus jau turi metabolinį sindromą. Tai kelių medžiagų apykaitos būklių derinys, kuris žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką. Mokslininkai perspėja, kad metabolinio sindromo simptomų derinys padvigubina kraujagyslių ir širdies ligų riziką, o tai rodo daug didesnę širdies priepuolio ir insulto tikimybę, taip pat penkis kartus didesnę diabeto riziką. Ne veltui, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos parengtu apibrėžimu, tik trys iš penkių kriterijų leidžia patvirtinti metabolinio sindromo diagnozę. Taigi, jei žmogui padidėjęs arterinis kraujospūdis (130/85 mmHg ar daugiau, vartojami vaistai nuo kraujospūdžio), padidėjusi juosmens apimtis (matuojant per pilvą moterims daugiau nei 89, vyrams – daugiau nei 102 cm), padidėjęs trigliceridų kiekis (1,7 mmol/l ir daugiau), sumažėjęs didelio tankio cholesterolio kiekis (vyrams ABL -01H lipoproteinų). mmol/l ar mažesnis, o moterims 1,3 mmol/l ar mažesnis), padidėjęs cukraus kiekis veniniame kraujyje esant tuščiam skrandžiui, vadinamasis „rytinis cukrus“ (didesnis nei 5,6 mmol/l; vartojami gliukozės kiekį mažinantys vaistai).
Mokslininkai mano, kad metabolinis sindromas yra tipiška mūsų amžiaus sveikatos problema, kurią skatina neveiklumas (sėdėjimas ilgiau nei 8 valandas ir fizinio krūvio trūkumas), lengvai prieinamas maistas, kuriame didelė dalis skiriama vadinamiesiems „greitiesiems“ angliavandeniams (būtent produktai su padidintu glikemijos indeksu (GI) – balta duona ir pyragaičiai, taip pat medžiagų apykaitos sindromas, bet bulvės, kukurūzų dribsniai, makaronai ir kt.). mažai angliavandenių turinti dieta yra veiksmingesnė nei neriebi dieta), rūkymas, alkoholis (net 7 ml gryno alkoholio per dieną prisideda prie nutukimo ir metabolinio sindromo rizikos), tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, psichotropinių, vartojimas. Svarbus veiksnys yra ir vitamino D trūkumas, kuris ženkliai padidina ne tik metabolinio sindromo, bet ir kitų medžiagų apykaitos ligų (nutukimo, diabeto, atsparumo insulinui ir kt.) riziką.
Pažymėtina, kad didesnė metabolinio sindromo rizika yra moterims, kurios nėštumo metu sirgo diabetu (gestacinis diabetas) arba turi policistinių kiaušidžių sindromą, taip pat po menopauzės, kai išsivysto medžiagų apykaitos sutrikimai. Taip pat ypatingą dėmesį savo sveikatai būtina skirti žmonėms, kurių šeimoje buvo sirgęs 2 tipo cukriniu diabetu, jei nustatyta nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD), miego apnėja, podagra.
Kaip sumažinti metabolinio sindromo grėsmę?
Protingais gyvenimo būdo pokyčiais galima išvengti arba bent jau sumažinti metabolinį sindromą, nesukeliant didelės širdies ligų ir 2 tipo diabeto rizikos. Tačiau jei liga jau patvirtinta, vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, rizikos veiksnius galima kontroliuoti. Norint rasti efektyviausią gydymo ar profilaktikos metodą, būtina įsiklausyti į specialistų – endokrinologo, dietologo, kineziterapeuto – patarimus ir bendradarbiauti ieškant bei toliau praktikuojant individualią gydymo ir sveikatos stiprinimo programą. Tai reiškia, kad norint sumažinti svorį, kuris yra būtina sveikimo sąlyga, teks keisti valgiaraštį, tai yra vengti produktų, kuriuose yra daug trans-sočiųjų riebalų rūgščių ir „greitųjų angliavandenių“, ir orientuotis į skaidulų turintį (5-10 g/d.) maistą. Sveikos kasdienės mitybos variantų yra begalė ir galima aptarti su mitybos specialistu, tačiau Europos kardiologų asociacija vis dar mano, kad Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, yra tinkamiausia metaboliniam sindromui mažinti. Ilgalaikiai tyrimai patvirtina, kad sumažina kelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – gliukozės ar cukraus kiekį kraujyje, arterinį kraujospūdį, bendrojo cholesterolio ir didelio tankio cholesterolio santykį.
Tačiau svarbu ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir gerai jaustis. Stresas, baimė suvalgyti maisto perteklių, neleis numesti svorio; tai viena iš priežasčių, kodėl laikinų ar sezoninių dietų rezultatai nėra nuolatiniai. Galima pagrįstai manyti, kad meniu turės keistis visą likusį gyvenimą, o ne kelias ateinančias savaites ir tada grįžti prie įprasto. Reikia atsižvelgti į tai, kad žmonės skiriasi – su bioritmais, požiūriais į gyvenimą, darbo režimu, mitybos įpročiais, skonio receptoriais – pavyzdžiui, pasninko ar atsipalaidavimo dienos ekspertų tiria ne tik kaip svorio metimo, bet ir ląstelių metabolizmo metodą, taip gerinant bendrą savijautą, tačiau tiks ne visiems. Ypač jei svoris labai didelis, išsiplėtusios ir nutukusios kepenys, sutrikusi medžiagų apykaita, aukštas kraujospūdis – tuomet pirmiausia reikia atlikti specifinius tyrimus ir analizes, nes nutukimas ne visada yra pasileidimas, ne veltui jis įtrauktas į ligų klasifikaciją ir jam skiriamas specialus gydymas bei vaistai.
Žinoma, ženklių patobulinimų negalima tikėtis tik pakeitus valgiaraštį, taip pat reikės mesti rūkyti ir kitus žalingus įpročius, rasti laiko ir tinkamą būdą fizinės veiklos pajėgumams didinti. Nors sveikatos specialistų sukurtose informacinėse platformose tarptautiniame tinkle siūlomi puikūs patarimai ir įvairūs apkrovą nešantys pratimų kompleksai įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, darbo su kineziterapeutu niekas nepakeičia. Būtų protinga, jei bent jau pradinėse gyvenimo būdo keitimo stadijose fizinę veiklą atliktų specialistas ir sektų pažangą – tam, kad būtų nustatytas pasirinkto kelio efektyvumas. Tai būtina ne tik norint normalizuoti svorį, bet ir žmogaus savijautą – kuo daugiau fizinių gebėjimų ir gyvenimo įžvalgų praktikuojamas judesių kompleksas, tuo didesnė garantija, kad tai taps kasdienybe. Kaip ir įprotis trumpiau ar ilgiau pasivaikščioti gryname ore, žinant, kad taip greičiau deginamos kalorijos, galima atsikratyti per dieną susikaupusio streso ir tikėtis geresnio miego, o tai, be kita ko, yra svarbi svorio augimo priežastis. Ir, visų pirma, reikia susitaikyti su mintimi, kad kelias atgal į sveikatą pareikalaus kantrybės, ištvermės ir nebus greitas, bet sėkmė ateis.
