L-triptofanas yra viena iš devynių būtinųjų aminorūgščių, kuri nesigamina žmogaus organizme ir turi būti gaunama su maistu. L-triptofanas yra ypač svarbus emocinei sveikatai, kadangi jis dalyvauja laimės hormonu vadinamo serotonino ir už miego-būdravimo rėžimą atsakingo melatonino sintezėje. Įdomu tai, kad 95 % serotonino kiekio organizme aptinkama žarnyne ir tik maža dalis smegenyse, tačiau būtent šis kiekis ir reguliuoja žmogaus emocinę savijautą.
Siekiant užtikrinti reikiamą kiekį L-triptofano maiste, rekomenduojama į racioną įtraukti tokius produktus, kaip linų sėmenys, pupelės, lęšiai, kalakutiena, žemės riešutai, migdolai, kiaušinio tryniai. Vis dėl to, kad L-triptofanas patektų į smegenis, jam reikia pereiti hematoencefalinį (kraujo-smegenų) barjerą. Deja, tik nedidelė dalis su maistu gauto L-triptofano geba tai padaryti, todėl siekiant pagerinti emocinę savijautą rekomenduojama vartoti 5-hidroksitriptofaną (5-HTP). Šis junginys yra L-triptofano metabolitas, iš kurio sintezuojamas jau minėtas serotoninas. Lyginant su L-triptofanu, didesnis 5-HTP kiekis pereina kraujo-smegenų barjerą bei efektyviau yra konvertuojamas į serotoniną, dėl to pasižymi stipresniu antidepresantiniu efektu nei L-triptofanas. Padidėjus serotonino kiekiui organizme, pagerėja ir miego kokybė. Taip yra dėl to, jog sutemus ir sumažėjus šviesios šaltinių kiekiui, iš serotonino pradedamas gaminti melatoninas. Šis hormonas yra pagrindinis cirkadinius ritmus reguliuojantis junginys, tad sumažėjus jo gamybai organizme gali pasireikšti miego sutrikimai.
Serotonino trūkumo negalima nustatyti įprastais kraujo tyrimais, tad jo deficitą galimą įtarti pagal pasireiškusią simptomatiką, kuri gali būti tiek fizinė, tiek psichologinė. Fiziniai pojūčiai dažniausiai apima silpnumą, svorio augimą, dirgliosios žarnos sindromo sustiprėjimą, mažesnį skausmo toleravimą ar net kardiovaskulinės sistemos sutrikimus. Esant serotonino trūkumui dažniausiai akcentuojamas psichologinės, emocinės savijautos pablogėjimas bei pasireiškiantys simptomai: nerimas, depresyvi nuotaika, agresija, panikos atakos, sunkumas susikaupti, impulsyvumas bei nemiga. Serotonino kiekio sumažėjimas atskiriems žmonėms pasireiškia skirtingais simptomų deriniais, kuriuos reikia vertinti individualiai.
Serotonino trūkumą gali išprovokuoti daugelis veiksnių: lėtinis stresas, nevisavertė mityba, virškinimo sutrikimai, hormonų pokyčiai, saulės šviesos trūkumas šaltuoju metų sezonu, tam tikrų vaistų vartojimas. Serotonino deficitas taip pat gali atsirasti organizme trūkstant jo gamyboje dalyvaujančių medžiagų: jau minėto L-triptofano, vitamino D, vitamino B6 bei omega nesočiųjų riebalų rūgščių. Tad pajutus pirmuosius serotonino trūkumo simptomus rekomenduojama mitybą papildyti minėtomis medžiagomis bei 5-HTP, kurio natūralus šaltinis yra grifonijos sėklos. Taip pat ypač rekomenduojamas fizinis aktyvumas, kadangi jis skatina tiek serotonino gamybą, tiek jo išsiskyrimą smegenyse.