Moterų sveikata

Kaip išvengti šlapimo takų uždegimo vasarą?

Beveik 30 % moterų nors kartą per gyvenimą yra sirgusios šlapimo takų infekcija (ŠTI). Dažniausia šios infekcijos sukeliama liga – šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Nekomplikuotą cistitą lengva atpažinti iš tipinių simptomų: deginimo pojūčio šlapinantis bei dažno noro tai daryti, nugaros ar apatinės pilvo dalies skausmo, drumsto ar su kraujo priemaišomis šlapimo. Dažniausia ŠTI priežastis – žarnyno bakterijos, dėl susidariusių palankių sąlygų iš virškinamojo trakto išeinamosios angos patekusios į šlaplę. Moterys, dėl anatominių skirtumų, šia infekcija serga 5 kartus dažniau nei vyrai.

Vasarą susirgti ŠTI gali būti daug lengviau nei kitais metų laikais. Šiltuoju sezonu sukuriamos palankios sąlygos šiai infekcijai užklupti netikėtai:

  • dėl šiltesnių orų lengviau dehidratuoti – dėl skysčių trūkumo organizme susidaro mažiau šlapimo, todėl bakterijos, patekusios į šlapimo takus, nėra iš jų išplaunamos ir gali juose daugintis;
  • gamtoje ne visose poilsiavietėse yra įrengti tualetai, todėl moterys yra linkusios sulaikyti šlapimą ilgesniam laikui, leidžiant bakterijoms įsitvirtinti šlapimo takuose;
  • po maudynių vandens telkinyje neskubama persirengti iš šlapių maudymosi drabužių į sausus – drėgmė sukuria palankias sąlygas bakterijoms plisti ir patekti į šlapimo takus.

Vasarą itin atsargios turi būti moterys, linkusios į ŠTI, ar sergančioms lėtiniu cistitu. Tokiu atveju tikslinga šiltuoju sezonu profilaktiškai vartoti fitoterapinės priemones, blokuojančias bakterijų prisitvirtinimą prie šlapimo takų sienelės, taip padedančias bakterijas lengviau išplauti su šlapimu. Taip pat, esant nekomplikuotam ūminiam cistitui, infekciją ne visuomet būtina gydyti antibiotikais – dažnu atveju natūralios priemonės, pradėtos vartoti tik pasireiškus simptomams, gali įveikti susirgimą, o taip pat tokiu atveju apsisaugoma nuo bakterijų atsparumo antibiotikams vystymosi.

Dalintis