Metabolinis sindromas: kaip jį įveikti?
Vadinamoji obuolio ar kriaušės formos figūra, būdinga padidėjusį svorį turintiems žmonėms ir „neryškiam“ liemeniui, yra požymis, kuris labai dažnai rodo, kad šis žmogus turi metabolinį sindromą. Vadinti šį sindromą medžiagų apykaitos sutrikimu yra per daug supaprastinta, nes iš tikrųjų tai kelių būklių, kurios sutampa vienu metu, visuma, žymiai padidinanti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką.
Gydytojai jau seniai kėlė nerimą dėl didėjančios problemos – metabolinio sindromo . Manoma, kad maždaug vienas iš trijų ar keturių suaugusiųjų turi metabolinį sindromą. Europoje metaboliniu sindromu serga maždaug 24,3 % suaugusiųjų (1). Nerimą kelia tai, kad paplitimas didėja su amžiumi – juo serga daugiau nei pusė 60–70 metų amžiaus žmonių. Geros naujienos yra tai, kad to iš esmės galima išvengti. Žinodami savo rizikos veiksnius ir pakeitę sveiką gyvenimo būdą, galite labai sumažinti metabolinio sindromo išsivystymo tikimybę ir sveikatos problemas, kurias jis gali sukelti.
Metabolinis sindromas – 5 pagrindiniai rodikliai
Apie metabolinį sindromą – ne kaip atskirą ligą, o simptomų visumą – pradėta kalbėti praėjusio amžiaus pabaigoje, o 1998 metais Pasaulio sveikatos organizacija pirmoji sukūrė metabolinio sindromo apibrėžimą. Yra penki pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima diagnozuoti šią būklę.
Jei žmogui pakito bent trys iš šių penkių rodiklių, metabolinio sindromo diagnozę galima patvirtinti gana patikimai.
1. Padidėjęs arterinis kraujospūdis: 130/85 mmHg ar didesnis arba žmogus vartoja vaistus nuo kraujospūdžio.
2. Padidinta juosmens apimtis: vyrams – 102 cm ir daugiau, moterims – 89 cm ir daugiau (matuojant per pilvą).
3. Padidėjęs trigliceridų kiekis: 1,7 mmol/l ir daugiau.
4. Mažo didelio tankio lipoproteinų (DTL arba „gerojo“) cholesterolio kiekis: 1,03 mmol/l ar mažiau vyrams ir 1,3 mmol/l ar mažiau moterims.
5. Padidėjęs „rytinis cukrus“ arba cukraus kiekis veniniame kraujyje tuščiu skrandžiu: didesnis nei 5,6 mmol/l; arba asmuo vartoja gliukozės kiekį mažinančius vaistus.
Metabolinio sindromo rizikos veiksniai
Ekspertai vis dar nesutaria, kas sukelia metabolinį sindromą. Tikriausiai tai turi keletą priežasčių ir rizikos veiksnių, kurie laikui bėgant kaupiasi ir sudaro kompleksą, kuris labai neigiamai veikia sveikatą. Veiksniai, kurių negalima paveikti, yra šie:
- lytis ir amžius – vyrai ir moterys metaboliniu sindromu kenčia panašiai, tačiau jis didėja su amžiumi – nuo maždaug vieno iš penkių jaunų suaugusiųjų iki beveik pusės visų vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau neseniai JAV atliktas metabolinio sindromo tendencijų tyrimas atskleidė, kad 2011–2016 m. šio sindromo paplitimas reikšmingai išaugo tarp moterų (nuo 31,7 proc. iki 36,6 proc.) ir tarp 20-39 metų jaunuolių (nuo 16,2 proc. iki 21,3 proc.);2
- paveldimumas, genetiniai veiksniai – nutukimas ir su metaboliniu sindromu susijusios problemos dažniausiai yra paveldimos. Moterims, kurios sirgo cukriniu diabetu nėštumo metu (gestacinis diabetas) arba žmonėms, kurių šeimoje yra buvę 2 tipo cukriniu diabetu, yra didesnė metabolinio sindromo rizika. Nustatyta, kad rizika taip pat didesnė, jei buvo nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga , miego apnėja (staigus kvėpavimo sustojimas miego metu), podagra.
- hormonų pusiausvyros praradimas – hormoniniai pokyčiai gali būti rizikos veiksnys. Nustatyta, kad policistinių kiaušidžių sindromas, susijęs su hormonų disbalansu ir turintis įtakos vaisingumui, taip pat yra susijęs su metaboliniu sindromu. Net ir po menopauzės moterys gali dažniau sirgti šiuo sindromu dėl menopauzės sukeltų medžiagų apykaitos (ypač riebalų ir cukraus) sutrikimų;
- socialiniai ir ekonominiai veiksniai – tyrimai rodo, kad metaboliniu sindromu dažniau serga aukštesnės ekonominės padėties žmonės (apie pusantro karto dažniau nei žemesnės padėties žmonėms), galbūt dėl užsitęsusio sėslaus gyvenimo būdo. Taip pat buvo nustatyta, kad metabolinis sindromas dažniau stebimas žemo išsilavinimo žmonėms nei aukščiausio lygio.
Metabolinio sindromo rizikos veiksniai, kuriems gali turėti įtakos:
- sėdimas gyvenimo būdas – ilgos sėdėjimo valandos ir fizinio judėjimo trūkumas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių; sėdėti ilgiau nei 8 valandas reiškia didelę riziką, mažiau nei 4 valandas – mažą;
- rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas – rūkymas visą gyvenimą yra susijęs su maždaug dvigubai didesne metabolinio sindromo rizika nei nerūkantieji. Net ir nedidelio kiekio alkoholinio gėrimo suvartojimas per dieną (apie 7 g gryno alkoholio) yra susijęs su padidėjusia nutukimo ir metabolinio sindromo rizika tiek vyrams, tiek moterims, o ši rizika didėja didėjant jo suvartojimui;
- Vitamino D trūkumas – reikšmingai siejamas su metabolinio sindromo rizika, taip pat daugelio medžiagų apykaitos ligų (nutukimo, diabeto, atsparumo insulinui ir kt.) rizika;
- didelis angliavandenių kiekis maiste (ypač greitai pasisavinamų angliavandenių) – padidina metabolinio sindromo išsivystymo riziką. Nustatyta, kad mažai angliavandenių turinti dieta veiksmingiau mažina metabolinį sindromą nei neriebi dieta;
- vartoti vaistus – vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, psichotropinius vaistus, gali padidėti metabolinio sindromo rizika, nes skatinamas svorio augimas arba pakinta lipidų ar gliukozės apykaita.
Kodėl metabolinis sindromas toks pavojingas?
Metabolinis sindromas gali tiesiogiai sukelti tokias įprastas ir sunkias ligas kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas.
Visų pirma, metabolinis sindromas gali sukelti sustorėjimų (krešulių) kaupimąsi arterijose – aterosklerozę, kai riebalai, cholesterolis ir kitos medžiagos prilimpa prie arterijų sienelių. Jis susiaurina kraujagysles ar net jas uždaro. Progresuojant aterosklerozei, pažeidžiamos arterijų sienelės ir kraujagyslių sistema, todėl gali susidaryti kraujo krešuliai. Tai, savo ruožtu, gali sukelti širdies priepuolį ar insultą. Nustatyta, kad metabolinio sindromo simptomų derinys padvigubina kraujagyslių ir širdies ligų, galinčių sukelti širdies priepuolius ir insultus, riziką. Be to, jie gali penkis kartus padidinti diabeto riziką.
Ką daryti, kad nenukentėtų metabolinio sindromo pasekmės?
Pagrindiniai metabolinio sindromo prevencijos tikslai yra sumažinti širdies ligų riziką ir užkirsti kelią 2 tipo diabetui, jei jis dar nėra išsivystęs. Jei pacientas jau serga 2 tipo cukriniu diabetu, pasikonsultavus su gydytoju, gydymas gali sumažinti širdies ligų riziką, kontroliuojant visus rizikos veiksnius.
Širdžiai sveiko gyvenimo būdo pokyčiai yra pirmoji metabolinio sindromo gydymo kryptis. Gali prireikti apsilankyti pas dietologą, endokrinologą ir kineziterapeutą, kad būtų galima rasti individualų gydymo, mitybos ir pratimų planą. Būtina mažinti svorį, kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį , sumažinti trans-sočiųjų riebalų rūgščių ir „greitųjų“ angliavandenių (su padidėjusiu glikemijos indeksu) kiekį maiste, didinti skaidulų suvartojimą (5-10 g/ dieną), mesti rūkyti ir kitus žalingus įpročius. Remiantis Europos kardiologų asociacijos gairėmis (2019), pacientams, sergantiems metaboliniu sindromu, rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros dietos, kurioje gausu mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, nes ji susijusi su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Viduržemio jūros dieta sumažina kelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – gliukozės kiekį kraujyje, arterinį kraujospūdį, bendrojo cholesterolio ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio santykį.
