Naujosios technologijos į mūsų kasdienybę atnešė daug naujų spalvų ir potyrių. Dabar vos keliais mygtuko paspaudimais galime atsidurti mažose Romos gatvelėse ar pasivaikščioti Times‘o aikštėje Niujorke, o kur dar begalybė filmų, knygų, galimybė kalbėtis ir matyti draugus kitoje pasaulio pusėje!.. Visgi be visų teigiamų dalykų, internetas ir socialiniai tinklai turi ir neigiamą poveikį žmonėms. Mūsų nervų sistema kartais tiesiog nesusitvarko su gaunamos informacijos srautu. Apie balanso paieškas skaitmeniniame pasaulyje, pagalbą sau, bei kaip padėti gali grifonijų sėklų ekstraktas, L-triptofanas, raudonėlis ir kitos iš augalų išgaunamos medžiagos pasakojame šiame straipsnyje.
Socialiniai tinklai – mūsų draugas ir priešas
2016 metais atlikta sisteminė mokslinių straipsnių apžvalga atskleidė įdomią tendenciją. Socialinių tinklų naudojimas koreliuoja su psichikos ligomis, gera savijauta (ar jos nebuvimu). Tačiau autoriai pažymi, kad socialiniai tinklai gali būti ir teigiamų, ir neigiamų emocijų šaltinis. Kaip taip gali būti?
Vienišiems, izoliuotiems asmenims (pavyzdžiui, tiems, kurie gyvena ir dirba nuošaliose vietovėse ar dėl sveikatos negali palikti namų) internetas ir socialiniai tinklai gali būti pozityvumo šaltinis – jie leidžia bendrauti su žmonėmis, keistis informacija, kurti ryšius. Tačiau lygiai taip pat galimi ir priešingi potyriai – neigiamos patirtys internete, konfrontacija, nuolatinės neigiamos naujienos (pvz., sekamos naujienos apie karą, žiaurų elgesį su gyvūnais ir pan.) gali sukelti slogią nuotaiką ar net daryti įtaką depresijos, nerimo sutrikimo atsiradimui.
2022 m. Lietuvoje atliktas studentų socialinių tinklų naudojimo tyrimas atskleidė neraminančius rezultatus: priklausomybė nuo socialinių tinklų nustatyta daugiau nei 20 proc. tirtų studentų. Su stipriau išreikštais depresijos simptomais buvo susijęs noras vis daugiau naudotis socialiniais tinklais, tiriamieji tai įvardijo kaip būdą užsimiršti, tačiau kartu nurodė, jog socialiniai tinklai prastina miego kokybę, didina nerimą, blogina darbo ir mokymosi kokybę.
Balansas yra raktas į ramų gyvenimą
Nepaisant neigiamos įtakos, socialiniai tinklai gali būti ir naudingi. Jau įsitikinome bendravimo (kad ir virtualaus) būtinybe per pandemiją. O socialiniai tinklai gali padėti išlaikyti artimus santykius su užsienyje gyvenančiais draugais, giminaičiais. Visgi jeigu jūs jaučiate, kad jūsų nervų sistema yra nuvargusi, jai reikėtų poilsio, ieškote būtų sumažinti nerimą, jums padėti galėtų:
- Socialinių tinklų higiena. Nenaršyti socialiniuose tinkluose ilgiau nei 30 minučių per dieną (galima tam numatyti laiką ir įsijungti laikmatį).
- Dienotvarkė. Nenaršyti internete 1 val. prieš miegą, netikrinti socialinių tinklų tik pabudus. Geriausia tai daryti numatyti laiku dieną.
- Susikurti naują atsipalaidavimo ritualą. Tai gali būti sportas, meditacija, pasivaikščiojimas, arbatos gėrimo ceremonija ar dienoraščio rašymas.
- Išbandyti natūralios kilmės priemones. Nervų sistema yra stimuliuojama tiek mūsų aplinkos, tiek įvairių cheminių medžiagų, natūraliai gaminamų mūsų kūne ar gaunamų su maistu. Tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, L-triptofanas, gali padėti palaikyti natūralių nervų sistemos funkciją ir geriau susitvarkyti su stresu. Vertingi gali būti papildai su raudonėliu, grifonijų sėklų, raudonžiedžių pasiflorų ekstraktais, melatoninu.
- Kreiptis į specialistą. Jei natūralūs metodai nepadeda, niekada nereikėtų atmesti varianto kreiptis į šeimos gydytoją ar tiesiai į psichologą. Nuolatinis nerimas, stresas gali būti susijęs ne tik su aplinkos keliamu stresu, socialiniais tinklais, bet ir su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, su sutrikusia skydliaukės veikla.