Priešmenstruacinis sindromas arba PMS ir menopauzė
Kiekvienos moters gyvenime ateina laikas, kai organizme įvyksta reikšmingi pokyčiai ir jis nebepasirengęs atlikti gimdymo funkcijos – nebevyksta ovuliacija, neišsiskiria kiaušialąstės, prasideda menopauzė. Tačiau tai vyksta palaipsniui, todėl apie artėjančius pokyčius organizmas signalizuoja likus keleriems metams iki menopauzės pradžios. Vadinamoji perimenopauzė – laikotarpis, kai sumažėja hormonų lygis, menstruacijų ciklas tampa nereguliarus, o moteris pamažu patenka į menopauzės paženklintą gyvenimo tarpsnį. Kaip sužinoti, ar jaučiate priešmenstruacinio sindromo simptomus, ar prasidėjo premenopauzė? O kaip šiuos procesus palengvinti?
Bendra ir skirtinga
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai simptomai, pasireiškiantys moterims maždaug savaitę prieš menstruacijas. Pagrindinė PMS simptomų priežastis yra moteriškųjų hormonų – progesterono ir estrogeno – svyravimai. Tuo tarpu menopauzė – tai fiziologinis procesas, kuris paprastai prasideda tarp 45–55 metų amžiaus, kai moters organizme mažėja estrogeno ir progesterono lygis. Daugumai moterų menopauzė neįvyksta staiga – pereinamasis laikotarpis gali trukti net 10–15 metų.
Tiek PMS, tiek menopauzė veikia moters kasdienybę ir gali sukelti tiek fizinių, tiek emocinių sunkumų. Fiziniai simptomai, susiję su priešmenstruaciniu sindromu, yra pilvo pūtimas, spazmai, krūtų jautrumas, nepagrįstas alkis, galvos skausmai, migrena. Emociniai simptomai – staigūs nuotaikų svyravimai, pykčio priepuoliai, prislėgtumo ir vienišumo jausmas, sunkumai užmiegant.
Su menopauze gali būti susiję ir periodiniai galvos skausmai bei miego sutrikimai, tačiau tai aiškiau rodo kiti fiziniai simptomai, iš kurių dažniausias – karščio bangos, kurias patiria iki 80 proc. Labai populiarus menopauzės simptomas – makšties sausumas (beveik kas antra moteris). Dažnėja šlapinimasis ir padidėja infekcijų tikimybė, todėl gali atsirasti šlapimo takų uždegimas. Menopauzės metu dažnai sumažėja moters lytinis potraukis, gali sutrikti lytinė funkcija ir atsirasti skausmas lytinių santykių metu.
Stiprink savo kūną!
Norint sumažinti PMS, premenopauzės ir menopauzės simptomus, reikia pradėti mylėti savo kūną ir juo rūpintis labiau, nei darėte iki šiol. Raskite laiko fizinei veiklai – tai sustiprins raumenis ir padės kontroliuoti savo kūno svorį (kuris gali gerokai padidėti menopauzės metu). Pratimai padeda išvengti depresinės nuotaikos ir nuovargio, susijusio su PMS. Rekomenduojama mankštintis po 20-30 minučių kasdien arba bent kelis kartus per savaitę. Gera išeitis – aerobika, plaukimas, slidinėjimas žiemą, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas ir šiaurietiškas ėjimas vasarą.
Sutvarkykite savo meniu! Yra žinoma, kad PMS linkęs sukelti potraukį užkandžiams ir greitam maistui, tačiau stenkitės maitintis subalansuotai. PMS metu turėtumėte valgyti daugiau vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų bei valgyti maistą, kuriame gausu skaidulų.
Menopauzės metu svarbu vartoti vitaminus E ir D, taip pat mineralinių medžiagų – geležies, magnio, kalcio. Kalcio yra pieno produktuose, brokoliuose ir ankštiniuose augaluose. Geležis – liesoje raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose, lapiniuose žalumynuose, riešutuose, spirituotuose grūdų produktuose. Daug magnio turi avokadai, bananai, arbūzai, špinatai, lapiniai kopūstai, migdolai, žirneliai ir pupelės, juodasis šokoladas.
