Pulsas yra širdies susitraukimų dažnio matas, matuojamas dūžiais per minutę. Tai rodo, kiek kartų širdis pumpuoja kraują per minutę. Jūsų širdies ritmas gali daug pasakyti apie jūsų širdį. Šiame straipsnyje sužinokite, kas yra normalus pulsas ir ką daryti, jei pulsas yra nenormalus.
Normalus pulsas suaugusiems
Normalus suaugusiųjų širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra 60–80 dūžių per minutę, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, lyties, kūno svorio ir sveikatos.
- 60-80 dūžių per minutę: ramybės būsenoje
- 100-140 dūžių per minutę: esant nedideliam fiziniam krūviui
- 150-190 dūžių per minutę: esant intensyviam fiziniam krūviui
Normalus pulsas vaikams
Vaikų pulsas dažniausiai būna greitesnis nei suaugusiųjų. Taip yra todėl, kad jų širdys yra mažesnės ir plaka greičiau, kad pumpuotų kraują per mažesnį kūną.
- Kūdikiai (iki 1 metų): 70-140 dūžių per minutę
- Vaikai nuo 1 iki 2 metų: 80-130 dūžių per minutę
- Vaikai nuo 3 iki 5 metų: 80-120 dūžių per minutę
- Vaikai nuo 6 iki 11 metų: 70-110 dūžių per minutę
- 12-17 metų paaugliai: 60-100 dūžių per minutę
Padidėjęs pulsas – kas tai turi įtakos?
Greitas širdies plakimas ne visada pavojingas; pavyzdžiui, normalu, kad kūdikiams po gimimo pulsas iki 140 kartų per minutę. Ne visada reikia stengtis sulėtinti širdies veiklą, nes reikia atsižvelgti ir į žmogaus amžių, ir į sveikatos būklę. Yra keletas įpročių ir veiksnių, kurie gali padidinti jūsų širdies ritmą. Štai keletas iš jų:
Visiškai normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis . Taip atsitinka todėl, kad organizmui reikia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Mankštos metu širdis dirba sunkiau, kad tai užtikrintų. Nustojus mankštintis, jūsų širdies susitraukimų dažnis paprastai sunormalėja.
Emocinė būsena , tokia kaip stresas, nerimas ar išgyvenimai, turi įtakos širdies susitraukimų dažniui. Taip nutinka todėl, kad organizmas išskiria hormoną adrenaliną, kuris paruošia jį „kovok arba bėk“. Sumažėjus adrenalino kiekiui, širdies susitraukimų dažnis paprastai sunormalėja.
Kofeinas ir alkoholis. Kofeinas ir alkoholis yra stimuliatoriai, kurie gali pagreitinti širdies plakimą ir padidinti širdies susitraukimų dažnį.
Netinkama mityba. Dieta, kurioje yra daug druskos ir sočiųjų riebalų, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Be to, aštrus maistas, kuriame yra čili pipirų, gali laikinai padidinti širdies ritmą.
Antsvoris ar nutukimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Antsvoris ir nutukimas yra susiję su padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu, nes širdis yra priversta dirbti sunkiau, kad aprūpintų daugiau kūno masės krauju. Tyrimai rodo, kad žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis, ramybės būsenos širdies susitraukimų dažnis yra didesnis nei žmonių, kurių kūno svoris normalus.
Lėtinės ligos , tokios kaip širdies ir inkstų ligos, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Skydliaukės ligos taip pat turi įtakos pulsui. Hipertireozė (padidėjusi skydliaukės funkcija) gali pagreitinti pulsą, o hipotirozė (maža skydliaukės funkcija) gali sulėtinti pulsą.
Patarimai, kaip normalizuoti pulsą
Be pirmiau minėtų dalykų, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris padės kontroliuoti širdies ritmą. Tai įtraukia:
- Sveika mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų. Apribokite druskos, sočiųjų riebalų ir cholesterolio suvartojimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: dažniausiai užsiimkite bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizine veikla.
- Svorio kontrolė: jei turite antsvorio ar nutukę, numeskite net šiek tiek svorio.
- Mesti rūkyti: Rūkymas pažeidžia arterijas ir padidina kraujospūdį bei širdies susitraukimų dažnį.
- Alkoholio ribojimas: alkoholiniai gėrimai gali padidinti širdies susitraukimų dažnį, ypač vartojant dideliais kiekiais.
