Nervų sistema – sudėtingas organizmo mechanizmas, kuriam poveikį daryti gali daug įvairių veiksmų. Dažnas įtampos, streso, nerimo palydovas yra galvos skausmas. Psichosomatinis galvos skausmas dažnai būna užgniaužtų emocijų, įtampos išraiška jūsų kūne. Kartais skubėdami tiesiog išgeriame tabletę nuo galvos skausmo, tačiau taip nešaliname priežastys – tik simptomus. Ką daryti, kad padėtumėte sau, jei galvą jums skauda jau dabar? Jei jaučiate įtampą, nerimą? Taip pat, ką daryti, jei norite geriau suvaldyti stresą ateityje. Apie tai pasakojame šiame straipsnyje!
Nervų sistema ir stresas – kas gali padėti?
Psichosomatinis skausmas niekur nedings, jei nesiimsite ieškoti jo priežasčių ir nebandysite sau padėti. Štai keli patarimai, kurie gali padėti, kad jūsų nervų sistema nusiramintų, atsipalaiduotų ir leistų jums mėgautis gyvenimu čia ir dabar:
- Pasivaikščiojimas lauke, mankšta, joga,
- Smilkinių tepimas mentolio, mėtos aliejais,
- Šalti kompresai ant kaktos (ne lediniai),
- Relaksacija ar meditacija.
Be trumpalaikių sprendimų, kurie gali padėti, jei galvą jums skauda jau dabar, jaučiatės įsitempę, sunerimę, reikėtų galvoti ir apie šios problemos priežastis bei kaip ją spręsti reikėtų žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Stresas – normali organizmo reakcija į sudėtingas, gąsdinančias situacijas, kuri mums padeda išgyventi (pvz., staigiai sureaguoti ir pasitraukti, kai į mus atlekia automobilis). Užsitęsęs stresas, kai organizmas natūraliai nenurimsta, gali suketi įvairias sveikatos problemas. Todėl svarbu jį suvaldyti ir, jei patiems to nepavyksta padaryti, ieškoti pagalbos. Štai žingsniai, kuriuos galite atlikti:
- Subalansuota mityba (pagal PSO rekomendacijas, riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 % dienos kalorijų normos, druskos kiekis per parą neturėtų viršyti 5 g; taip pat reikia valgyti 400 g vaisių ir daržovių per dieną (neskaitant krakmolingų daržovių, pvz., bulvių), mažiau gyvūninės kilmės produktų),
- Reguliari mankšta (pagal PSO rekomendacijas – bent 150–300 minučių per savaitę, t. y. 3–5 kartai per savaitę, po 50–30 minučių),
- Maisto papildai, pavyzdžiui, L-teaninas, B grupės vitaminai, D vitaminas, magnis ir pan. Rekomenduojama atlikti tyrimus, kad tiksliai žinotumėte, kokių maisto medžiagų jums trūksta,
- Ir, žinoma, svarbiausias žingsnis – vizitas pas psichologą ar psichiatrą, kuris įvertins jūsų būklę ir rekomenduos tinkamiausią veiksmų planą, pavyzdžiui, psichoterapiją.
Fitoterapija ir jos nauda
Fitoterapija – tai medicinos sritis, kuri remiasi augalų gydymosiomis savybėmis. Tūkstantmečius žmonių naudojami augaliniai vaistiniai preparatai ir papildai šiandien kaip niekad lengvai gali būti ištiriami laboratorijose, įvertinant jų efektyvumą. Taip pat mokslininkų tyrimų rezultatai gali padėti sukurti veiksmingesnius preparatus, tiksliau nustatyti reikiamas dozes, nei, pavyzdžiui, geriant arbatas. Įvairūs fitoterapiniai preparatai dažnai skiriami nesunkioms būklėms gydyti, taip pat gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė šalia tradicinių gydymo būdų.
Vienas iš fitoterapinių produktų stresui malšinti – L-teaninas. Tai aminorūgštis, įprastai randama žaliojoje arbatoje. Tačiau žalioji arbata turi nemažai kofeino, todėl tokiu būdu L-tianino poveikis yra tarsi „neutralizuojamas“ stimuliuojančio kofeino poveikio. Tyrimai rodo, kad L-teaninas padeda atsipalaiduoti, jis veikia mūsų smegenis, padėdamas atgauti ramybę, bet išlikti budriems. Natūralios medžiagos su L-teaninu gali būti vartojamos kartais, kai reikia (pavyzdžiui, prieš svarbų susitikimą) arba kaip 1–3 mėnesių terapinis kursas, kurio metu mūsų nervų sistema pailsi, atsipalaiduoja. Jis gali padėti atsipalaiduoti, racionaliai pažvelgti į situaciją ir nustoti nerimauti dėl smulkmenų, tačiau išlikti budriems atliekant kasdienius darbus. Daugiau galite sužinoti čia.