Stresas neišvengiamai veikia mus visus, nors daugelis esame taip įpratę patirti stresą, kad dažnai jo net nepastebime. Jis gali paveikti visus žmogaus gyvenimo aspektus, įskaitant elgesį, mąstymą, emocijas ir fizinę sveikatą.
Požymiai, rodantys, kad Jūs stresuojate
Ilgalaikis neigiamas stresas dažnai virsta nuolatiniu nerimu, su kuriuo susidoroti prireikia ir psichoterapeutų pagalbos, o esant sunkiai formai – skiriami net ir antidepresantai. Norint suvaldyti stresą būtina žinoti streso simptomus, deja, atpažinti juos gali būti sunkiau nei manome. Patirdami stresą žmonės reaguoja skirtingai, todėl ir streso simptomai gali skirtis.
Galima išskirti 3 streso simptomų kategorijas:
- emocinis,
- fizinis;
- kognityvinis stresas.
Emociniam stresui būdingas prislėgtumas, vienišumas, kamuoja nuotaikų kaita, sunku atsipalaiduoti. Fiziniam stresui būdingi galvos skausmai, nemiga, energijos trūkumas, dažni peršalimai ir infekcijos, virškinimo sutrikimai. Kognityvinio streso būdingi simptomai: nesugebėjimas sutelkti dėmesio, atminties sutrikimai, nuolatinis nerimas, pesimizmas.
Kaip įveikti stresą?
Su stresu reikia ir galima kovoti įvairiai, tačiau 3 kasdieniai įpročiai padės efektyviai susidoroti su stresu visam laikui.
Pirmiausia yra reikalingas pakankamas poilsis. Ideali kovos su stresu priemonė – miegas. Miegui reikėtų skirti 7–8 val. Galima įtraukti į savo gyvenimą jogą, meditaciją, įvairių pomėgių, klausytis muzikos.
Antrasis rekomenduojamas pokytis yra tinkama mityba. Pagrindinis sveikos ir subalansuotos mitybos principas yra tas, kad žmogaus organizmas turi gauti optimalų kiekį pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų) ir mikroelementų, saikingai vartoti pridėtinio cukraus turinčių bei gyvūninės kilmės produktų.
Trečiasis rekomenduojams įprotis – pakankamas fizinis aktyvumas. Norint tapti fiziškai aktyviu pakanka ir reguliarios mankštos, pasivaikščiojimo, važinėjimo dviračiu, namų ruošos darbų.