Laimės hormonų ir geros nuotaikos! Nepaisant to, kad žodis „chemija“ šiandien dažnai suvokiamas neigiamai, mokslas apie laimės būseną teigia priešingai: laimę ir gerovę mūsų organizme sukelia visa eilė cheminių medžiagų – ypač vadinamųjų laimės hormonų. Todėl vienas pagrindinių mūsų uždavinių būtų palengvinti šią cheminę reakciją. Visi nori dažniau jausti laimės pliūpsnius, tiesa?
Mūsų laikais, kai, neneigsime, visi kovoja su streso , vegetacinės distonijos ar net depresijos problemomis, visi svajoja apie stabilią nervų sistemą ir bent jau gerą nuotaiką – jei ne džiaugsmingą ir laimingą jausmą. Jau seniai įrodyta, kad ilgalaikė prislėgta nuotaika ir stresas gali prisidėti ne tik prie depresijos ir kitų psichikos problemų išsivystymo – tai turi neigiamos įtakos sveikatai apskritai. Galvojant apie pokyčius link sveikos gyvensenos, svarbu suprasti, kad tokiu būdu rūpinamės ir savo gerove. O ypač susitelkę į priemones, didinančias laimės hormonų kiekį, galime tapti ženkliai laimingesni ir laimingesni – kad ir kaip paprastai ir neįtikėtinai tai skambėtų!
Kaip veikia laimės hormonai?
Jei patiriate per didelį stresą , blogą nuotaiką, nervingumą ar nerimą, jums gali trūkti laimės hormonų. Hormonai yra cheminės medžiagos, kurias gamina įvairios organizmo liaukos. Šios medžiagos keliauja per kraują kaip pasiuntiniai ir atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose kūno procesuose, įskaitant nuotaikos kontrolę. Yra keturi pagrindiniai hormonai, kurie prisideda prie žmogaus gerovės, laimės ir malonumo jausmo.
Laimės hormonai – dopaminas
Gerų (ir blogų) įpročių formuotojas. Neįtikėtinas įrankis, kai naudojamas teisingai! Prisimenate tą nedidelį laimės jausmą, kai jūsų nuotrauka ar komentaras sulaukė daug „patinka“ iš „Facebook“ vartotojų? Ar gerai jautiesi, kai užpildei visus apklausos laukelius? Tai dopaminas, kuris, būdamas susietas su atlygio sistema smegenyse, sukelia mažą džiaugsmo jausmą dėl nedidelio pasiekimo ar gerai atlikto darbo.
Tačiau dopaminas taip pat gali tapti tikra problema, nes jis dalyvauja priklausomybės procese ir yra glaudžiai susijęs su mūsų blogais technologijų įpročiais. Dar blogiau, kad dopamino poveikis yra trumpalaikis. Tai nėra tokia ilgalaikė laimė, kuria galėsite džiaugtis – dopamino sukelto pasitenkinimo ir pakylėjimo pakaks, kad telefone nuolat stebėtumėte kitą socialinį kanalą.
Dopamino trūkumą liudija, pavyzdžiui, prasta nuotaika, sumažėjusi koncentracija ir motyvacijos stoka.
Oksitocinas
Apkabinimų „narkotikas“ arba meilės hormonas. Oksitocinas daro mus bendraujančius ir kuria pasitikėjimu ir meile pagrįstus santykius. Dažnai meiliai vadinamas apkabinimo narkotiku, nes jį išskiria smegenys fizinio kontakto su kitais metu. Beje, oksicitinas išsiskiria ir glostant augintinius. Oksitocinas yra meilės, draugystės ir gilaus pasitikėjimo chemijos pagrindas. Šis hormonas vaidina didžiulį vaidmenį visuose santykiuose, pradedant vaiko ir motinos ryšiu ir baigiant empatijos visai žmonijai ugdymu.
Oksitocinas taip pat stiprina mūsų imuninę sistemą, padeda geriau susidoroti ir daro mus atsparesnius priklausomybę sukeliančioms dopamino savybėms. Skirtingai nuo dopamino, kuris didžiąja dalimi yra atsakingas už tiesioginį pasitenkinimą, oksitocinas suteikia ilgalaikį ramybės ir saugumo jausmą, mažina baimę ir skausmą.
Didelis stresas, įtampa ir įtampa slopina oksitocino išsiskyrimą, todėl organizme jo trūksta.
Serotoninas
Tai dar vienas socialinis hormonas, dar vadinamas „lyderystės“ hormonu, nes jis labai glaudžiai susijęs su pasididžiavimu, lojalumu ir statusu. Kai jaučiame pasiekimo jausmą ar kitų vertinimą, tai daugiausia lemia serotoninas. Nesvarbu, ar tai būtų diplomo gavimas, finišo linijos kirtimas lenktynėse ar įvertinimas už sunkų darbą biure, serotoninas gali sukelti stiprių, teigiamų emocijų.
Ar žinote, kodėl nugalėtojai, gavę apdovanojimą, dažniausiai pirmiausia padėkoja savo tėvams ar treneriams ar viršininkui – bet kam, iš ko gavo paramą ir apsaugą? Būtent serotoninas ne tik motyvuoja lyderį išsiskirti ir didinti savo įtaką, bet ir priverčia jo „sekėją“ daryti gerai – nenuvilti savo vadovų, tėvų ar mokytojų, būti puiku.
Serotonino trūkumas gali sukelti apatiją, nerimą, depresiją, dirglumą, atminties ir valgymo sutrikimus.
Endorfinai
Endorfinai (jų yra daug) yra natūralūs skausmą malšinantys vaistai ir „sustabdomi“! Ar jums pažįstamas tas euforijos jausmas po ilgo bėgimo, apie kurį dažnai kalba maratonininkai?
Endorfinai iš esmės išsiskiria, kai kūnas reaguoja į skausmą. Jie padeda mums išstumti savo kūną už komforto lygio ir nepaleisti rankų, kai norime pasiduoti.
Iš lygties pašalinus skausmo dalį, endorfinai gali būti jaučiami kaip „aukštas“ arba tiesiog malonus atsipalaidavimas. Pavyzdžiui, stingdantis šaltas dušas ryte gali suteikti jums didžiulį endorfinų kiekį, jei sugebėsite atlaikyti minutę ar dvi to fizinio diskomforto. Dėl endorfinų antplūdžio, mankšta dažnai rekomenduojama kaip streso mažinimo priemonė. Dėl endorfinų poveikio nuspėjamumo jie yra ypač naudingi!
Kita vertus, endorfinų trūkumas sukelia tokius jausmus kaip nerimas ir depresija, taip pat mažina gebėjimą džiaugtis ir būti laimingam.
Laimės hormonai, jų dauginimosi būdai
Kadangi mūsų smegenyse jau yra šių hormonų, prasminga juos maksimaliai padidinti, tiesa? Norėdami tai padaryti, jums nereikia slapto kodo. Norint auginti šiuos cheminius pasiuntinius, reikia kelių paprastų žingsnių ir planavimo.
- Fizinė veikla. Pradedantiesiems įtraukite mankštą į savo režimą. 20 minučių treniruotė arba lengvas bėgiojimas gali paskatinti dopaminą, nes džiaugiamės atlikus tą „žygdarbį“. Mankštinantis taip pat bus skatinama serotonino ir endorfinų gamyba, todėl jausitės patenkinti ir mėgausitės teigiamais mankštos rezultatais. Naudinga visa fizinė veikla, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad serotoninas suaktyvės veikla saulės šviesoje, nes jo sintezei reikalinga šviesa, o sekso metu išsiskiria ir endorfinai.
- Meditacija. Meditacijos metu padaugėja dopamino, taip pat skatinama endorfinų gamyba. Tiesiog negalvokite, kad medituodami sėdite nejudėdami lotoso pozoje! Šokti, vaikščioti, megzti, ravėti gėlyną, mėgautis saulėlydžiu – bet koks proto kontrolės išlaisvinimas ir paprastas pasidavimas paties kūno impulsams tam puikiai pasitarnaus.
- Geras miegas. Dopaminą reguliuoja nervų sistema ir gali padidėti pakankamai miegas. Kokybiškas septynių – devynių valandų miegas padeda subalansuoti hormonų pusiausvyrą, todėl gerėja savijauta ir nuotaika.
- Juokas. Jis veiksmingai veiks kaip vaistas nuo nerimo ir streso, taip pat pagerins nuotaiką padidindamas dopamino ir endorfinų kiekį kraujyje. Be to, socialinis juokas – draugų ar artimų žmonių kompanijoje – labiausiai veikia endorfinų išsiskyrimą. Tokiu atveju – rodant bendrą kalbą ir stiprinant ryšį su artimais žmonėmis – oksitocino taip pat išsiskirs daugiau.
- Muzika. Muzikos klausymasis ar kūrimas gali paskatinti daugiau nei vieno laimės hormono išsiskyrimą. Pavyzdžiui, klausantis instrumentinės muzikos (ypač muzikos, kuri priverčia bėgioti skruzdėles) gali padidinti dopamino išsiskyrimą. Kita vertus, klausantis mėgstamos muzikos pagerės nuotaika, taip bus skatinama serotonino gamyba. Endorfinų išsiskyrimą gali skatinti ir muzikos kūrimas bei jai lydima kūrybinė raiška – dainavimas, šokiai, būgnavimas.
- Prisekite apdailą. Norėdami padidinti savo dopamino kiekį, atlikite paprastas užduotis, kurios verčia jaustis gerai, arba išsikelkite lengvai pasiekiamą tikslą. Tik artėjant prie tikslo ir atlygio šis hormonas bus stimuliuojamas.
- Gerumas. Net ir komplimentas kitam žmogui padės padidinti oksitocino kiekį, jau nekalbant apie kitas pozityvios socialinės sąveikos apraiškas: apsikabinimus, dovanas, maisto gaminimą ir pietavimą kartu, emocinį atvirumą, kito klausymąsi ir pan. Gerumo išreiškimas taip pat gali padidinti serotonino ir dopamino kiekį. Oksitocino lygį pakelia prisilietimai, bučiniai, o taip pat ir orgazmas. Jei žmonių tarpusavio bendravimas yra malonus, šio hormono lygis organizme didėja, be to, dažnai tai nutinka abiem kryptimis – artimas apkabinimas padidina oksitociną abiem apsikabinusiems. ir apkabinamas žmogus.
