Melatoninas yra hormonas, natūraliai gaminamas kankorėžinėje liaukoje smegenyse. Jis reguliuoja miego ir budrumo ciklus, vadinamus cirkadiniais ritmais, kurie atlieka svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai. Melatoninas dažnai vadinamas „miego hormonu“, tačiau jo poveikis apima ir daugiau sveikatos sričių. Šiame straipsnyje apžvelgsime melatonino funkcijas, naudą bei galimą poveikį organizmui.
Kas yra melatoninas?
Melatoninas yra natūralus hormonas, kurio gamyba priklauso nuo šviesos ir tamsos. Kai pradeda temti, organizmas siunčia signalą kankorėžinei liaukai padidinti melatonino gamybą, taip padedant pasiruošti miegui. Dienos metu melatonino lygis yra žemas, todėl žmogus jaučiasi budrus. Be natūraliai gaminamo hormono, melatoninas taip pat gali būti vartojamas kaip maisto papildas.
Melatonino nauda
- Miego kokybės gerinimas
Melatoninas yra plačiausiai žinomas kaip pagalbinė priemonė nemigai gydyti. Tyrimai rodo, kad melatonino papildai gali padėti greičiau užmigti, pagerinti miego kokybę ir sumažinti naktinius prabudimus. Tai itin naudinga žmonėms, kurie susiduria su miego sutrikimais dėl laiko juostų skirtumų (reaktyvinio lag) arba dirba pamainomis.
- Cirkadinių ritmų reguliavimas
Melatoninas padeda organizmui prisitaikyti prie pokyčių, kurie sutrikdo natūralų paros ritmą. Tai aktualu ne tik keliautojams, bet ir žmonėms, turintiems netaisyklingą miego grafiką.
- Antioksidacinis poveikis
Melatoninas yra stiprus antioksidantas, galintis kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai ypač svarbu senėjimo procesų sulėtinimui ir ligų prevencijai.
- Imuninės sistemos stiprinimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad melatoninas gali turėti imunomoduliacinį poveikį, stiprindamas organizmo apsaugą nuo infekcijų ir uždegimų.
- Pagalba kovojant su depresija ir nerimu
Kadangi melatoninas reguliuoja miegą, jis netiesiogiai padeda mažinti su miego trūkumu susijusį nerimą ir depresiją. Kai kurie tyrimai rodo, kad melatonino papildai gali padėti stabilizuoti nuotaiką.
- Potenciali pagalba lėtinėms ligoms gydyti
Yra atlikta tyrimų, kuriuose melatoninas buvo nagrinėtas kaip potencialus papildas gydant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, neurodegeneracinius sutrikimus, tokius kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Nors rezultatai yra perspektyvūs, reikia daugiau tyrimų.
Melatonino pokyčiai su amžiumi
Melatonino kiekis organizme natūraliai pradeda mažėti su amžiumi. Kūdikystėje melatonino gamyba yra didžiausia, ypač naktimis, tačiau apie vidurinę vaikystę jos lygis ima palaipsniui mažėti. Paauglystės metu šis hormonas tebėra svarbus miego reguliavimui, tačiau jo gamyba naktį gali šiek tiek vėluoti, dėl ko paaugliai dažnai jaučia poreikį vėliau užmigti ir ilgiau miegoti. Suaugusiųjų amžiuje melatonino gamyba stabilizuojasi, tačiau senstant, maždaug nuo 50–55 metų, jo kiekis ima pastebimai mažėti. Dėl to vyresnio amžiaus žmonėms dažnai kyla sunkumų užmigti arba jie patiria fragmentuotą miegą. Šiam procesui įtakos gali turėti ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip per didelis ekranų naudojimas vakare, dirbtinės šviesos poveikis ar nereguliarus miego grafikas, kurie trikdo natūralų melatonino išsiskyrimą.