Šiltuoju sezonu ypač aktuali sveikatos problema – perštinti gerklė. Jos atsiradimui palankias sąlygas sudaro karštą dieną maloniai vėsinantys kondicionieriai, maudynės ežere ar jūroje, troškulį malšinantys šalti gėrimai ar smaguriavimas valgomaisiais ledais. Dažnai žmonės stipresnį gerklės skausmą savaime yra linkę vadinti angina, tačiau dažniausia gerklės skausmo priežastis – faringitas. Kuo skiriasi šie susirgimai ir kaip juos tinkamai gydyti?
Faringitu vadinamas ryklės uždegimas. Šio susirgimo dažniausi sukėlėjai – virusai. Faringitas pasireiškia ryklės bei kaklo skausmais, kurie intensyviausi tik prabudus ryte. Skausmas ypač stiprus ryjant maistą bei gali prasismelkti į ausis. Faringito pradžiai būdingas neįkyrus sausas kosulys, kuris ligos eigoje gali leistis žemyn kvėpavimo takais, tapti drėgnu bei varginančiu. Jog kamuoja faringitas, o ne angina, rodo ir neaukšta temperatūra, kuri gali siekti iki 37,5°C.
Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra ryklėje esančio limfinio audinio – gomurio migdolų – uždegimas. Šį susirgimą gali sukelti tiek bakterijos, tiek virusai. Dažniausiai pasitaikantis bakterinės infekcijos sukėlėjas – hemolizinis A grupės streptokokas. Anginą nuo faringito atskirti galima pagal būdingą sunkesnę susirgimo eigą: karščiavimas virš 38,5°C, stiprus galvos ir ryklės skausmas, intensyvėjantis antroje dienos pusėje bei bendras silpnumas. Anginai būdingas tonzilių paraudimas bei jų paviršiuje ar paviršiaus įdubimuose atsirandančios gelsvos apnašos.
Į gydytoją kreiptis rekomenduojama, kai vartojant simptomus malšinančius vietinio ar sisteminio veikimo preparatus, paros bėgyje simptomai nelengvėja arba intensyvėja. Svarbu atkreipti dėmesį, kad virusinės kilmės infekcijų antibiotikai negydo ir jų savavališkai vartoti nereikėtų. Anginą diagnozuoja tik gydytojas, kuris, esant poreikiui, paskirs tinkamos rūšies antibiotikus.
Malšinant pagrindinį šių ligų simptomą – gerklės skausmą – ypač naudingi natūralūs aliejiniai purškalai. Aliejinis pagrindas padengia ryklės gleivinę, ją sutepa bei mažina sudirgimą, o augalinės medžiagos slopina uždegimą bei skatiną gijimą. Kokios vaistažolės vertingiausios gydant gerklės skausmą?
Šaltalankių aliejus: padengia susidariusias skausmingas mikroopas, skatina jų gijimo procesą, malšindamas uždegimą bei skausmą.
Medetkų aliejus: pasižymi stipriomis uždegimą malšinančiomis savybėmis. Medetkos sustabdo tolimesnį infekcijos plitimą ir mažina edemą (paburkimą).
Arbatmedžio aliejus: itin stiprus nuo seno žinomas antiseptikas. Arbatmedis dar vadinamas natūraliu antibiotiku, kadangi veikia antibakteriškai. Šiam augalui būdingos ir antivirusinės bei imuninę sistemą stimuliuojančios savybės.
Cinamono aliejus: turtingas polifenoliniais junginiais, pasižyminčiais antioksidaciniu bei priešuždegiminiu veikimu, paspartinančiu gleivinės regeneraciją. Cinamonas malšina gerklės perštėjimą bei skausmą ryjant.
Pipirmėčių aliejus: ypač naudingas malšinant skausmą dėl vietinio anestetinio poveikio. Pipirmėtes taip pat veikia antimikrobiškai bei slopina kosulio refleksą.
Jei norite sužinoti daugiau, apie natūralias gerklės skausmą malšinančias priemones, spauskite čia.
