Stresas ir nerimas yra pagrindiniai du tarpusavyje susiję faktoriai, turintys poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Stresas gali būti tik trumpalaikis naudingas atsakas į aplinkos dirgiklius, tačiau ilgalaikis lėtinis stresas yra žalingas ir net susijęs su tam tikrų sutrikimų atsiradimu: arterine hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), 2 tipo cukriniu diabetu bei koronarine širdies liga. Dėl lėtinio streso taip pat gali pasireikšti nerimo sutrikimai, kurie tik dar labiau sustiprina streso žalą organizmui. Išvarginti streso, nerimo ar net nemigos žmonės dažnai ieško natūralių priemonių, galinčių padėti jų nervų sistemai. Viena iš veiksmingiausių tokio tipo medžiagų – L-teaninas.
L-teaninas yra aminorūgštis, aptinkama arbatoje bei kai kuriuose grybuose. Būtent L-teaninas yra atsakingas už žaliosios arbatos raminamąsias savybes. Ši aminorūgštis, veikdama nervų sistemoje, reguliuoja signalus pernešančių molekulių (neuromediatorių) kiekį bei veiklą, skatina laimės hormonų serotonino bei dopamino išsiskyrimą ir geba veikti raminančiai, nesukeldama mieguistumo. Dėl šios priežasties L-teaninas gali būti vartojamas bet kuriuo paros metu, kai siekiama suvaldyti nerimą keliantį minčių srautą.
Dar viena ypač naudinga L-teanino savybė – arterinio kraujo spaudimo (AKS) mažinimas. Stresinėse situacijos organizme išsiskiria medžiagos, mažinančios kraujagyslių spindį ir taip didinančios AKS. Kraujo spaudimo šuoliai gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir turėti ilgalaikių pasekmių. L-teaninas geba mažinti kraujo spaudimą net per keletą mechanizmų: pirmiausia, ši aminorūgštis nervų sistemoje reguliuoja organizmo atsaką į stresą ir didina atsparumą jam. Antra, L-teaninas didina azoto oksido (NO) gamybą kraujagyslių sienelėse. Šis junginys yra pagrindinė kraujagyslių spindį reguliuojanti medžiaga, kuri padidina kraujagyslių skersmenį ir taip sumažina kraujo spaudimą. Tad, L-teaninas padeda mažinti nerimą, didina atsparumą stresui ir net geba mažinti padidėjusį kraujo spaudimą.
Ilgalaikį stresą bei nerimą padėti suvaldyti gali ir gyvenimo būdo pokyčiai. Specialistai ne be priežasties nuolat akcentuoja fizinio aktyvumo svarbą emocinei savijautai: tyrimų duomenimis fizinė veikla skatina serotonino ir dopamino išsiskyrimą smegenyse ir mažina streso hormono kortizolio kiekį. Fizinis aktyvumas taip pat gali turėti ir netiesioginių teigiamų pasekmių: sportuojantys žmonės yra linkę labiau rūpintis savo sveikata, sekti sveikos mitybos patarimų, rūpintis miego kokybe.
Tad siekiant tapti atsparesniais nerimui bei stresui yra rekomenduojama kombinuoti pagalbos priemones tiek koreguojant gyvenimo būdą ir planuojant dieną įtraukti bent 30 minučių fizinio aktyvumo, tiek savo mitybą papildyti natūraliomis naudingomis medžiagomis, kaip L-teaninas.
Jei norite sužinoti daugiau apie L-teaniną, spauskite čia.