Streso hormonas kortizolis išsiskiria organizme šiam pajutus grėsmę. Jis naudingas, nes leidžia susikoncentruoti, žaibiškai priimti sprendimus ir taip išvengti grėsmės. Tačiau jei organizmas net menkiausią aplinkos pakitimą pradeda vertinti kaip grėsmę – gali išsivystyti lėtinis stresas, kai kortizolio lygis organizme pakilęs yra nuolat. Ilgalaikis arba lėtinis stresas dažniausiai pastebimas per fizinius simptomus ir veiksmus, tokius kaip didesnis nei įprastai alkoholio, tabako vartojimas, nemiga, nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka. Kaip įveikti šį sudėtingą gyvenimo laikotarpį? Kas gali padėti? Dalijamės 5 patarimais – nuo to, ką galite padaryti namuose jau dabar iki augalinės kilmės , tokių kaip pasiflora, grifonija ir rimtesnių problemos sprendimų, jei streso simptomus jaučiate jau labai ilgai ar jie yra labai stiprūs.
- Išbandykite jogą, meditaciją ar kitą įsisąmoninimo praktiką
Dažnai streso būsenos apimti žmonės sako, kad jie jaučiasi lyg atsieti nuo savo kūno – jų kūnas gyvena savo gyvenimą. Nerimą, stresą dažnai lyti ir fiziniai simptomai, tokie kaip galūnių prakaitavimas, smarkus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas.
Joga gali būti puiki priemonė, padedanti pasijusti čia ir dabar, „sugrįžti į savo kūną“. Atliekant jogos pratimus daug dėmesio skiriama kvėpavimo ir kūno pozų sinchronijai. Nervų sistema pailsi, atsipalaiduoja, žmogus pradeda geriau jausti savo kūną.
Jei joga jums ne prie širdies, galite išbandyti kitas įsisąmoninimo ir atsipalaidavimo praktikas, tokias kaip meditacija, relaksacija. Įvairių pamokų rasite „Youtube“ ar ten, kur klausote tinklalaidžių (pvz., „Spotify“).
- Valdykite stresą jį „išrašydami“
Dar viena streso paleidimo praktika – rašymas. Užrašykite viską, kas jums neduoda ramybės, tada tuos lapus suplėšykite ir išmeskite ar tiesiog sudeginkite. Toks emocingas rašymas leis atsipalaiduoti, išsakyti mintis, kurių įprastai gal nedrįstumėte pasakyti kažkam į akis.
- Laikykitės dienos režimo ir sveikos gyvensenos principų
Pagrindiniai sveiko gyvenimo komponentai yra miegas, maistas ir sportas. Miego specialistai pataria, eiti miegoti ir keltis ne daugiau kaip 1 val. skirtumu (net ir savaitgaliais). Taip po truputį susireguliuoja natūralūs cirkadiniai organizmo ciklai, einant miegoti tuo pačiu metu yra lengviau užmigti, nes organizmas jau būna pasiruošęs miegui.
Kalbant apie maistą, reikėtų vengti alkoholio, riebaus maisto, į mitybą įtraukti daugiau augalinių patiekalų. Taip pat daugiau geležies turinčių produktų, pavyzdžiui, špinatų, B grupės vitaminų turinčių produktų: grybų, brokolių, ankštinių, saulėgrąžų, liesos vištienos, žuvies.
Nervų sistema nepanaudotas, neišreikštas emocijas yra linkusi kaupti. Todėl labai geras būdas jas išreikšti – sportas. Ar tai būtų pasivaikščiojimas greitu žingsniu, bėgimas, dviračio mynimas ar kita veikla. Įtraukite sportą į savo kasdienę dienotvarkę ir sportuokite bent 3–5 dienas per savaitę.
- Išbandykite augalinės kilmės priemones
Jei savarankiškai pagerinti savo savijautos nepavyksta, padėti gali augalinės kilmės priemonės. Pavyzdžiui, grifonijos sėklų ekstraktas yra siejamas su normalia nervų sistemos funkcija. Grifonija – tai vijoklinis krūmas, natūraliai augantis Vakarų Afrikoje. Iš jo sėklų išgaunamas 5-HTP – seratonino („laimės hormono“) pirmtakas. Seratoninas mums padeda jaustis laimingiems, ramiems, susikaupusiems.
Gali būti naudinga ir pasiflora. Šis gerai žinomas augalas buvo naudojamas kaip vaistas dar senovės actekų. Pasiflorose esantis flavanoidas chrizinas yra siejamas su nerimą slopinančiu poveikiu, alkaloidas maltolis, taip pat randamas pasiflorose, turi raminantį poveikį. Augalinės kilmės priemonės gali padėti nurimti sudirgusiai nervų sistemai, o jums ir vėl pradėti mėgauti gyvenimu!
5. Kreipkitės pagalbos į specialistus
Ir, žinoma, paskutinis patarimas tiems, kurie su nerimu ir stresu kovoja jau ilgą laiką ar jaučiami pokyčiai yra itin stiprūs, trukdantys gyventi normalų gyvenimą. Nebijokite pagalbos kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips jus pas psichologą ar psichiatrą. Taip pat galės atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar jums netrūksta vitaminų ir mineralų, siejamų su nerimo, streso valdymu, pavyzdžiui, vitamino D, B grupės vitaminų, magnio ir pan.