Tarp populiariausių pasaulyje dietų yra Viduržemio jūros dieta ir Šiaurės šalių dieta – abi šios dietos labiau laikomos sveiko gyvenimo būdo dalimi, kurio reikia laikytis visą gyvenimą, o ne trumpalaikio mitybos plano dalimi. Šios dietos padeda ne tik atsikratyti nereikalingų kilogramų, bet ir pagerinti bendrą sveikatą. Nors greitai apžvelgus jos gali atrodyti panašios, tarp jų yra esminių skirtumų.
Viena iš pietų, kita iš šiaurės
Viduržemio jūros dieta buvo populiari jau daugelį dešimtmečių ir ilgą laiką išlieka viena iš populiariausių dietų pasaulyje. Be to, ją dažniausiai rekomenduoja savo pacientams gydytojai. Viduržemio jūros dieta buvo sukurta 1960 m., remiantis tyrimais apie žmonių, gyvenančių Viduržemio jūros regione, ilgaamžiškumą ir mažą sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuomet mokslininkai stengėsi suprasti, kaip įmanoma, kad, pavyzdžiui, Kretos saloje vidutinė gyvenimo trukmė siekia 90 metų, kol galiausiai atrado tiesioginį ryšį su maistu, kurį žmonės valgo. Viduržemio jūros dietos pagrindą vis dar sudaro produktai ir mitybos įpročiai, paplitę šalyse aplink Viduržemio jūrą – Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose. Viena iš pagrindinių taisyklių yra ta, kad reikia valgyti namuose gamintą maistą.
Tuo tarpu Šiaurės šalių dietą 2004 m. sukūrė mitybos mokslininkų grupė Kopenhagoje, Danijoje. Jos šaknys slypi tradicinėje skandinavų mityboje. Šiaurės šalių dietoje pabrėžiama aukštos kokybės, ekologiškų, sezoninių produktų naudojimas, kurių augintojai rūpinasi tvarumu ir stengiasi kuo mažiau kenkti aplinkai. Geriausia, kai patiekalai ruošiami iš vietoje užaugintų ir sezoninių ingredientų, nes ką tik nuimti produktai yra vertingiausi. Šiaurės šalių dieta, kaip ir Viduržemio jūros dieta, yra lanksti, todėl abi gali būti pritaikytos bet kokiam gyvenimo būdui.
Taip daržovėms, ne mėsai!
Nei šiaurės šalių dietoje, nei Viduržemio jūros dietoje nekreipiama dėmesio į kalorijų skaičiavimą ar porcijų svėrimą, nes pagrindinis dėmesys skiriamas maistui, turinčiam daug maistinių medžiagų, kuris padeda jaustis sočiam ir energingam.
Šiaurės šalių dieta teikia pirmenybę vietinės kilmės, sezoniniams vaisiams, uogoms, daržovėms, viso grūdo produktams ir riešutams. Kelis kartus per savaitę leidžiama valgyti riebią žuvį, kurioje gausu sveikų omega-3 riebalų rūgščių, tokios kaip silkė, skumbrė, lašiša ir sardinės, taip pat jūrų gėrybes. Taip pat galima vartoti pieno ir raugintus produktus, tokius kaip marinuota silkė, raugintos ir fermentuotos daržovės bei uogos, jogurtas ir kefyras. Nedideliais kiekiais ir ne per dažnai galima vartoti liesą mėsą ir medžioklės produktus. Laikantis Šiaurės šalių dietos reikėtų vengti raudonos mėsos, pusgaminių, saldintų gėrimų ir greitųjų angliavandenių.
Viduržemio jūros dieta orientuota į saikingumą ir yra valgymo modelis, o ne griežtai ribojanti dieta, nes nėra visiškai uždrausto maisto. Tačiau pieno produktai, raudona mėsa, cukrus ir pusgaminiai turėtų būti vartojami kuo mažiau ir rečiau. Vietoje jų mityboje turėtų būti vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai, liesa mėsa, riešutai ir avokadai. Rekomenduojami aukštos kokybės sūriai, ypač iš avių ar ožkų pieno, neriebūs pieno produktai, ankštiniai augalai ir sėklos. Saikingai galima valgyti riebią žuvį ir kitas jūrų gėrybes, o raudona mėsa ir riebaus pieno produktai (išskyrus sūrį) turėtų būti vartojami kuo rečiau.
Skirtingi riebalų šaltiniai
Viena iš svarbiausių abiejų dietų skirtumų yra tai, kad kiekviena jų naudoja skirtingą sveikųjų riebalų šaltinį – Viduržemio jūros dieta remiasi neapdorotu aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi, o Šiaurės šalių dieta rekomenduoja rapsų aliejų. Nors abu aliejai yra turtingi mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, alyvuogių aliejuje yra šiek tiek daugiau mononesočiųjų riebalų rūgščių ir jis gausus antioksidantų. Tuo tarpu rapsų aliejuje yra mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių nei alyvuogių aliejuje.
Poveikis sveikatai
Žinoma, kad Viduržemio jūros dieta gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo, normalizuoja kraujospūdį ir sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, taip pat mažina Alzheimerio ligos tikimybę. Viduržemio jūros dieta taip pat rekomenduojama žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu arba turintiems prediabetą. Manoma, kad ji mažina tam tikrų vėžio formų, pavyzdžiui, krūties ir storosios žarnos vėžio, riziką, taip pat padeda išvengti depresijos ir apatijos. Viduržemio jūros dieta gerina pažinimo funkcijas, teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus ir mažina šlapimo rūgšties kiekį.
Šiaurės šalių dieta taip pat teigiamai veikia sveikatą. Manoma, kad laikantis šios dietos galima sumažinti vėžio riziką, išvengti 2 tipo cukrinio diabeto atsiradimo ir stabilizuoti gliukozės lygio svyravimus kraujyje. Taip pat ji mažina koronarinės širdies ligos riziką ir puikiai veikia smegenų veiklą bei sveikatą.
Abi geros, bet kuri geresnė?
Dažnai žmonės pasirenka laikytis dietos norėdami sumažinti svorį, ir reikia pasakyti, kad tiek Viduržemio jūros, tiek Šiaurės šalių dieta padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų. Be to, nereikia badauti ar ilgai maitintis vien tik virtais kopūstais ar ryžiais – galima valgyti skaniai, sveikai ir įvairiai.
Viduržemio jūros dieta nereikalauja ypatingų išlaidų, nes galima naudoti bet kurioje parduotuvėje ar turguje įsigytus produktus. Tuo tarpu Šiaurės šalių dietoje rekomenduojama teikti pirmenybę ekologiškai užaugintiems produktams, kurie dažnai yra brangesni ir sunkiau prieinami nei kiti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros dietoje būtina naudoti kokybišką pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, kuris nėra pigus, tiesa, ekologiškas rapsų aliejus taip pat kainuoja gerokai daugiau nei įprastas aliejus, kurį daugelis naudoja kasdien.
Jei vertinsime Viduržemio jūros ir Šiaurės šalių dietas pagal svorio metimą, išlaidas ir sveikatos gerinimą, galime sakyti, kad jos labai panašios. Vis dėlto daug daugiau ištirta, išbandyta ir savo gerą reputaciją patvirtinusi yra Viduržemio jūros dieta. Tai suprantama, nes ji pasaulyje naudojama jau 40 metų ilgiau nei Šiaurės šalių dieta.
