Anemija gali turėti keletą priežasčių, tačiau geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs. Ir paprastai geležies stokos anemija išsivysto per mėnesius – kol organizmas išnaudoja savo atsargas. Žinoma, pamažu atsiranda simptomai, prastėja gyvenimo kokybė. Kaip kuo greičiau atpažinti geležies anemiją ir jos išvengti?
Be hemoglobino trūksta deguonies
Paprastai organizmas gauna nuolatinį geležies srautą su maistu, kurį valgome. Kūnas kaupia perteklių, kad prireikus būtų prieinamas hemoglobino gamybai. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių medžiaga, kuri leidžia jiems pernešti deguonį visame kūne.
Geležies stokos anemija išsivysto, kai organizmas greičiau išnaudoja atsargas, nei jos gali pasipildyti, arba kai sulėtėja geležies pasisavinimas į mūsų sistemą. Tai vyksta trimis etapais:
1) atsargos išsenka: šiame etape geležies atsargos naujam hemoglobinui ir raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti mažėja, bet dar nepaveikė raudonųjų kraujo kūnelių;
2) Kaulų čiulpai gamina mažiau raudonųjų kraujo kūnelių: kadangi geležies atsargos mažos ir hemoglobino trūksta, pakinta normalus naujų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo (eritropoezės) procesas. Vystosi vadinamoji geležies trūkumo eritropoezė, kartais vadinama latentiniu geležies trūkumu;
3) atsiranda stokos anemijos simptomai: hemoglobino koncentracija nukris žemiau normos ir išsivystys geležies stokos anemija, kuri bus pastebima po pirmųjų simptomų.
Dažniausi geležies stokos anemijos simptomai
Geležies trūkumo simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir iš pradžių gali būti lengvi, tačiau laikui bėgant blogėja, jei negydoma. Geležies trūkumo simptomų galite nepajusti. Pavyzdžiui, jei moteriai išsivysto geležies anemija ir per ilgą laiką organizmas yra linkęs prisitaikyti ir nėra jokių simptomų. Kartais geležies trūkumas nustatomas tik tada, kai atliekami laboratoriniai tyrimai ir geležies lygis pasiekia anemijos lygį.
Kadangi dėl geležies trūkumo organizme pernešama mažiau deguonies, dažniausiai pasitaikančios pasekmės ir pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra dusulys ir (arba) didelis nuovargis. Deguonies trūkumas smegenyse, kurį sukelia anemija, gali paveikti smegenų veiklą, sukelti blogą nuotaiką, nerimą, neramumą ir net depresiją.
Kiti galimi simptomai:
*silpnumas, mieguistumas,
* širdies plakimas ir dusulys dėl fizinio krūvio,
* odos ir gleivinių blyškumas,
* padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis,
* krūtinės skausmas,
* galvos svaigimas,
* šaltkrėtis, šaltos rankos ir kojos,
* galvos skausmas,
* nesugebėjimas susikaupti ilgą laiką,
* trapūs nagai, įaugę nagai – liaudyje vadinami „šaukšto vinimis“ (nagų šonai iškilę, bet nago centras įspaustas),
* burnos kampučių skausmas, liežuvio galo skausmas,
* prastas apetitas,
* padidėjęs plaukų slinkimas,
* noras valgyti nevalgomus dalykus, tokius kaip ledas, popierius, kreida, molis ir kt.
Kam gresia didesnė rizika?
Yra kelios žmonių grupės, kurioms gresia didesnė geležies stokos anemijos rizika, ir ja serga įvairaus amžiaus žmonės.
* Vaikams ir paaugliams. Gali susirgti kūdikiai nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių. Vaikai gimsta su geležimi, kurią gavo iš mamos, tačiau šios geležies atsargos baigiasi po keturių ar šešių mėnesių. Kūdikiai, kurie maitinami tik krūtimi arba geria nepastiprintą mišinį, gali negauti pakankamai geležies. Rizika išlieka ir vaikams nuo vienerių iki dvejų metų. Dėl augimo pirmaisiais gyvenimo metais vaikui geležies kilogramui kūno svorio reikia beveik šešis kartus daugiau nei suaugusiam žmogui. Sparčiai augantys paaugliai taip pat gali greičiau išeikvoti savo geležies atsargas, todėl jiems gresia geležies trūkumas.
* Moterys. Didesnė rizika vaisingo amžiaus moterims kyla dėl menstruacijų metu netenkamo kraujo kiekio, taip pat ir gimdymo. Geležies kiekį taip pat reikia atidžiai stebėti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
* Vyresni nei 65 metų suaugusieji. Vyresnio amžiaus žmonės gali negauti tiek geležies, kiek jiems reikia, nes jie valgo mažiau.
Nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, geležies stokos anemija linkusi išsivystyti po operacijų, traumų, greito kraujo netekimo ar dažno kraujo donorystės, taip pat pacientams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis sveikatos ligomis, kaulų čiulpų sutrikimais ar autoimuniniais sutrikimais. Geležies pasisavinimą ženkliai pablogina nemažai sveikatos būklių, ypač įvairios virškinimo trakto ligos: opinis kolitas, celiakija, dirgliosios žarnos sindromas, Helicobacter pylori infekcija skrandyje ir kt.. Ypatinga didelės rizikos grupė yra vegetarai ir veganai – jei jie neturi subalansuotos mitybos, nes geriausiai geležį pasisaviname su mėsa.
Kaip atkurti geležies srautą
Geležies stokos anemija paprastai gydoma diagnozuojant ir koreguojant anemiją sukėlusią būklę ir (arba) skiriant geležies preparatų.
Geležies trūkumą galima pagerinti praturtinus savo mitybą geležies turinčiu maistu: mėsa, kepenimis, žuvimi (tunu, lašiša), daržovėmis, tokiomis kaip kopūstai, brokoliai, paprikos, saldžiosios bulvės, ankštiniai augalai, špinatai, vaisiai (braškės, agrastai, granatai), džiovinti vaisiai, moliūgų sėklos, pilno grūdo produktai.
Geležies pasisavinimą organizme gerina vitaminas C, tačiau stabdo kalcio turintys pieno produktai, taip pat kava ir arbata – tiek juodoji, tiek žalia, žolelių arbata.
Tačiau norint padidinti geležies kiekį kraujyje iki reikiamo lygio, vien dietos gali nepakakti, todėl gydytojai skiria geležies papildus. Yra daug įvairių geležies preparatų, kurie leidžia sėkmingiau padidinti geležies kiekį kraujyje ir palaikyti normalų. Tiesa, ne visi jie konkrečiu atveju yra veiksmingi, todėl gydytojai dažnai yra priversti keisti preparatus, kad rastų tinkamiausią konkrečiam žmogui.
Vartojant geležies papildus, reikia atsižvelgti į:
* naudoti tik taip, kaip nurodė gydytojas – produkto veiksmingumas priklauso tiek nuo sudėties, tiek nuo dozavimo, taip pat nuo to, ar jis tinka konkrečiam vartotojui ir ar yra suderinamas su kitais tuo metu vartojamais vaistais ar maisto papildais;
* rekomenduojama liposominė geležis – ši naujausia technologija užtikrina iki 30 kartų didesnį efektyvumą, nes geležis pasisavinama beveik visiškai, o taip pat yra skrandžiui ir žarnyno traktui draugiška forma, nes nedirgina gleivinės;
* teisingas vartojimas yra labai svarbus norint pasiekti gerų rezultatų – geležį reikia vartoti tarp valgymų (valandą prieš arba dvi valandas po), atskirai nuo pieno produktų, arbatos ir kavos. Rekomenduojama vartoti kartu su vitaminu C, kuris skatina pasisavinimą.
