Ilgėjant vakarams bei prastėjant orams vis dažniau užsimenama apie medžiagas, kurios galėtų sustiprinti organizmą, pagerinti poilsio kokybę bei suteikti produktyvumo jausmą. Nemaža dalis žmonių šiuo laikotarpiu ima stiprinti imunitetą vitaminu C, kvercetinu arba vitaminu D. Nors tokios medžiagos ir turi poveikį imunitetui, tačiau nereikėtų pamiršti ir stipraus melatonino poveikio sveikatai. Melatoninas yra natūraliai besigaminantis hormonas žmogaus smegenyse esančioje kankorėžinėje liaukoje. Pastaruoju metu sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau akcentuoja melatonino vaidmenį organizme dėl kelių ypač svarbių priežasčių.
Gerina miego kokybę.
Ši hormono savybė yra geriausiai žinoma iš visų. Melatoninas, kartais dar vadinamas „miego hormonu“, padeda užmigti bei prabusti, taip pat jis reguliuoja organizmo cirkadinius 24 valandų fiziologinius, biocheminius, hormoninius ritmus.
Stiprina bei apsaugo ląsteles
Ši savybė yra labai svarbi žmogaus organizmui. Veikdamas kaip antioksidantas, melatoninas suriša ne tik deguonies, bet ir azoto radikalus. Jis yra pranašesnis už kitus antioksidantus, nes yra vienintelis junginys, kuris gali iš organizmo pašalinti “velnio trikampį“ (superoksidą, azoto monoksidą ir peroksinitrilą). Tai yra laisvieji radikalai, kurie gali sukelti oksidacinius procesus, lemiančius aterosklerozės, vėžio, artritų susirgimus, taip pat organizmo senėjimo procesus. Melatoninas dar yra ypatingas tuo, jog neturi anatominių barjerų – jis lengvai patenka į ląstelę ir gali pagerinti kitų medžiagų patekimą į ją. Taigi melatonino antioksidantinė jėga yra žymiai stipresnė nei vitamino C ar E.
Melatoninas – jaunystės eleksyras
Melatoninas turi dar ir kitą vardą – „jaunystės hormonas“. Jis taip vadinamas dėl svarbios priežasties: kuo jaunesnis asmuo, tuo daugiau savo organizme jis turi melatonino. Jaunuoliai retai susiduria su melatonino trūkumu, tačiau su amžiumi jo gali pradėti trūkti. Mokslininkai pastebi, kad šio universalaus hormono trūkumas siejamas ir su smegenų veiklos sutrikimais, ir su migreniniais galvos skausmais. Tyrimais įrodyta, kad papildomai vartojamas melatoninas gali sumažinti galvos skausmų dažnumą net iki 50 proc. Melatoninas vadinamas „jaunystės hormonu“ taip pat ir dėl senėjimo bei kenksmingų oksidacinių procesų stabdymo organizme.
Melatoninas ir vėžys
Kadangi šis hormonas stipriai siejamas su uždegiminių procesų stabdymo organizme, pastarąjį dešimtmetį mokslininkai pradėjo vis sparčiau tyrinėti šio hormono priešvėžines savybes. Ne veltui Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra dar 2007 metais pamaininį darbą įvardino kaip sukeliantį vėžį nes dirbant naktimis melatonino išsiskiria labai mažai. Mokslininkų teigimu, žmonėms, dirbantiems pamaininį darbą, rizika susirgti vėžiu didėja net kelis kartus.
Poveikis odai
Būtent dėl poveikio odai šis hormonas ir buvo pastebėtas mokslininkų dar 1991 metais. Jų teigimu melatoninas mažina odos pigmentaciją bei skatina plaukų augimą.
Daro įtaką ir kitiems organams
Stiprina kaulų struktūrą; apsaugo inkstus nuo uždegiminių pažaidų bei mažina apetitą, padeda praplėsti kraujagysles.
Melatonino sumažėjimas
Melatoninas yra ne tik svarbus miegui, tačiau atlieka ir daugybę kitų mažiau žinomų funkcijų, būtinų kiekvieno žmogaus organizmui. Net 70 proc. šio hormono dažniausiai išsiskiria tamsiuoju paros metu ir paprastai 2 val. nakties pasiekia didžiausia koncentraciją organizme. Per parą jo gali išsiskirti net iki 30 tūkstančių nanogramų, tačiau jo gamybai turi įtakos daugybė išorinių veiksnių. Melatonino sumažėjimą gali lemti ne tik darbas pamainomis bei naktimis bet ir ekranų naudojimas. Jeigu vakarais žiūrite televizorių, naudojate mobiliuosius telefonus arba kitas išmaniąsias priemones, skleidžiančias mėlyną šviesą, jūsų melatonino kiekis organizme gali sumažėti. Taip pat, jei vakarieniaujate likus 4 valandoms iki miego ar patiriate nuolatinį stresą, šis hormonas gaminasi žymiai prasčiau ir tokiu atveju melatonino pusiausvyra organizme kardinaliai keičiasi.
Natūralūs būdai gerinantys melatonino sintezę
Nors ir įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, nuolatinis išmaniųjų įrenginių naudojimas išbalansuoja žmogaus organizmą ir sutrikdo melatonino sintezę, yra tam tikros priemonės, kurių galime imtis kiekvienas, siekdami pagerinti šio hormono apykaitą organizme. Sveikatos priežiūros specialistai pataria reguliariai sportuoti, mažiau praleisti laiko uždarose patalpose bei riboti laiką prie televizoriaus ar mobiliųjų telefonų ekranų. Taip pat, kadangi melatoninui susidaryti reikalingas serotoninas (laimės hormonas), rekomenduojama užsiimti mylima veikla, kuri jus džiugina bei malšinti patiriamą stresą.