Pūslelinė – tai virusinė infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas. Kartą patekęs į organizmą, jis niekur nedingsta: sukėlėjas išlieka nervinėse ląstelėse ir laikas nuo laiko vėl tampa aktyvus. Vieniems protrūkis kartojasi kartą per kelerius metus, kitiems – kelis kartus per metus.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra herpes virusas, kodėl jis kartojasi ir koks yra šiuolaikinis gydymas.

Kas yra herpes virusas ir kokia tai virusinė infekcija?

Herpes virusas – tai virusinė infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV) iš herpes virusų šeimos. 2020 m. vertinimais, HSV-1 tipo herpes simplex virusu užsikrėtę apie 64 % jaunesnių nei 50 metų žmonių [1]. Užsikrėtimas ir liga nėra tas pats: daugelis nepajunta simptomų, nors virusas organizme išlieka visą gyvenimą.

Kuo skiriasi HSV-1 ir HSV-2?

Verta paminėti, kad riba tarp šių dviejų tipų nyksta: HSV-1 virusas vis dažniau nustatomas ir lytinių organų srityje [2]. Tai pačiai šeimai priklauso ir varicella-zoster virusas, sukeliantis juostinę pūslelinę.

Kaip herpes virusas plinta ir kaip juo užsikrečiama?

Herpes virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu – oda, seilėmis ar gleivine:

• bučiuojantis, ypač kai dygsta pūslelės;
• per lytinius santykius, įskaitant oralinius;
• naudojant bendrus lūpų balzamus, indus, rankšluosčius;
• nuo motinos naujagimiui gimdymo metu (retais atvejais).

Virusas gali būti perduodamas ir iš vienos savo kūno vietos į kitą – palietus pūslelę, o paskui akį.

Kada virusas užkrečiamiausias?

Herpes viruso užkrečiamumas didžiausias tada, kai virusas aktyvus – nuo pirmojo dilgčiojimo iki tol, kol pūslelės užgyja. Tačiau jis gali išlikti aktyvus ir be matomų požymių: dalis žmonių jokių simptomų nejaučia.

Kokie herpes viruso simptomai?

Herpes viruso simptomai dažniausiai prasideda ne pūslelėmis, o pojūčiu: deginimu, niežuliu ar dilgčiojimu. Tik po kelių valandų toje vietoje atsiranda skysčio pripildytos pūslelės. Pirmoji infekcija sunkiausia; vėlesni protrūkiai trumpesni ir kelia mažesnį diskomfortą.

Lūpų ir lytinių organų pūslelinė

Lūpų pūslelinės atveju virusas paprastai pažeidžia lūpas ar odą aplink burną; protrūkis trunka 7–10 d. Lytinių organų pūslelinė nemalonesnė: susiformuoja skausmingos opos, atsiranda skausmas šlapinantis, kartais karščiavimas. Simptomai gali būti nuo vos pastebimų iki itin varginančių.

Kada reiktų kreiptis į gydytoją nedelsiant?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu:

• protrūkis atsirado akies srityje ar sutriko rega;
• karščiavimas trunka ilgiau nei kelias dienas;
• pūslelinė negyja ilgiau nei dvi savaites;
• vartojate imuninės sistemos veiklą slopinančius vaistus;
• esate nėščia ir pūslelinė pasireiškė pirmą kartą.

Kodėl herpes virusas lieka organizme visą gyvenimą?

Herpes virusas organizme lieka visą gyvenimą, nes pasitraukia ten, kur imuninė sistema jo beveik nepasiekia. Po pirmosios infekcijos jis nervinėmis skaidulomis nukeliauja į nervinius mazgus ir ten „užmiega“ – ši būsena vadinama latencija. Vėliau virusas vėl aktyvuojasi ir tuo pačiu nervu grįžta į odą, todėl pūslelinė kartojasi toje pačioje vietoje.

Kodėl pūslelinė kartojasi ir kokie dažniausi protrūkių trigeriai?

Pūslelinės protrūkiai kyla tada, kai imuninė kontrolė laikinai susilpnėja – beveik visi trigeriai yra būtent tokios kilmės.

Kokie trigeriai dažniausi?

Stresas, miegas ir sezoniškumas

Padidėjęs kortizolio kiekis slopina T limfocitų veiklą, o būtent šios ląstelės laiko herpes virusą „užmigdytą“. Panašiai veikia ir miego trūkumas. Lietuvoje protrūkiai dažnesni būtent šaltuoju metų laiku.

Herpes infekcijos diagnostika ir gydymas: ką siūlo medicina?

Herpes infekcijos diagnostika daugeliu atvejų yra klinikinė, t. y. pakanka apžiūros. Kai vaizdas neaiškus, atliekamas PGR tyrimas iš pūslelės skysčio.

Kodėl svarbu pradėti gydymą laiku?

Pūslelinės gydymui mokslinio pagrindimo daugiausiai turi receptiniai antivirusiniai vaistai: acikloviras, valacikloviras, famcikloviras. Jie neišnaikina viruso, bet stabdo dauginimąsi ir sutrumpina protrūkio trukmę.

Gydant pūslelinę, laikas svarbesnis nei pats vaistas: gairės nurodo pradėti vaisto vartojimą per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo, o geriausia – dar prodromo metu [3]. Pradėjus laiku, protrūkis vidutiniškai sutrumpėja viena–dviem dienomis [4]. Todėl tiems, kuriems pūslelinė kartojasi, receptas dažnai išrašomas iš anksto.

Epizodinis ir slopinamasis gydymas

Vaistai skiriami epizodiškai (trumpas kursas kilus protrūkiui) arba slopinamuoju režimu (kasdien ilgesnį laiką). Antrasis būdas taip pat sumažina tikimybę užkrėsti partnerį.

Ar L-lizinas padeda nuo pūslelinės?

Su pūsleline dažniausiai siejamas L-lizinas – nepakeičiamoji aminorūgštis, kurios organizmas pats nesigamina, todėl visą jos kiekį gauname su maistu arba papildais. Susidomėjimą lėmė vienas paprastas biocheminis principas.

Kas yra lizino ir arginino antagonizmas?

Herpes virusui daugintis reikia aminorūgšties arginino. Tai parodyta dar 1964 metais: iš ląstelių terpės pašalinus argininą, virusas nustojo daugintis, o lizinas jam pasirodė nereikalingas – priešingai, dauginimąsi dalinai slopino [5]. Vėliau aprašyta, kad lizinas, būdamas struktūriškai panašus į argininą, veikia kaip jo antagonistas [6]. Vadinasi, svarbus ne vien lizino kiekis, o jo santykis su argininu: pastarojo ypač gausu riešutuose, sėklose ir šokolade. Svarbu pabrėžti, kad visa tai – ląstelių kultūrų duomenys, kurie tiesiogiai neatspindi, kas vyksta kiekvieno žmogaus organizme.

Ką parodė tyrimai su žmonėmis?

Svarbiausia pasirodė esanti dozė ir reguliarumas. Nedidelių tyrimų duomenis apibendrinusi apžvalga nustatė, kad palankesnių rezultatų matyta tada, kai lizino vartota nuo 3 g per parą – tokias dozes vartoję žmonės savo savijautą vertino geriau, o mažesnės nei 1 g dozės ryškesnio skirtumo nedavė [7]. Duomenys leidžia manyti, kad lizinas labiau pasiteisina kaip nuolat vartojama profilaktinė priemonė, o ne kaip pagalba jau prasidėjus protrūkiui.

Kur rasti lizino?

Maiste lizino daugiausia yra žuvyje, mėsoje, kiaušiniuose ir varškėje. Kai norima stabilaus paros kiekio, galima rinktis L-lizino papildus.

Kokios dar medžiagos svarbios imuninei sistemai?

Pirmoji organizmo gynybos linija prieš virusus yra įgimtas imunitetas: viruso paveiktos ląstelės išskiria interferonus – organizmo paties gaminamus baltymus, kurie perspėja aplinkines ląsteles. Toks organizme pasigaminantis interferonas vadinamas endogeniniu.

Maisto papildai nėra vaistai ir antivirusinių vaistų nepakeičia. Jie taip pat nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Vis dėlto kelios medžiagos tiesiogiai susijusios su normalia imuninės sistemos veikla, todėl verta pasitikrinti, ar jų gaunate pakankamai.

Kurios medžiagos svarbiausios?

Lietuvoje atskirai verta paminėti vitaminą D: 50–60° platumos juostoje saulės UVB spinduliuotė penkis–šešis mėnesius per silpna, kad oda jo pasigamintų [8]. Prieš papildant racioną verta atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju.

O kaip kvercetinas?

Kvercetinas – flavonoidas, kurio ypač gausu svogūnuose, obuoliuose ir grikiuose. Tyrėjų dėmesį jis patraukė dėl laboratorinių darbų: ląstelių kultūrose kvercetinas mažino herpes simplex viruso infektyvumą, o poveikis priklausė nuo koncentracijos [9]. Vis dėlto laboratorijoje veiksmingos koncentracijos buvo gerokai didesnės už tas, kurios pasiekiamos vartojant papildus, todėl kol kas tai tyrimų kryptis, o ne įrodytas poveikis organizme. Kvercetinas dažnai įtraukiamas į imuninei sistemai skirtus papildų derinius.

Ką daryti protrūkio metu, kad sumažintumėte diskomfortą?

Svarbiausia – reaguoti anksti.

1. Pajutę pirmąjį dilgčiojimą, į gydytoją kreipkitės iš karto, nes per pirmąsias valandas gydymas duoda didžiausią naudą.
2. Nejudinkite pūslelių, nelupkite šašelio.
3. Saugokite odą nuo saulės (tinka lūpų balzamas su SPF).
4. Drėkinkite odą, nes įtrūkęs lūpų kraštas gyja lėčiau.
5. Skausmui tinka nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai.

Kaip prižiūrėti lūpas protrūkio metu?

Protrūkio metu ir jam praėjus lūpų oda būna pažeista ir jautresnė vėjui, šalčiui bei saulei, todėl jai praverčia papildoma priežiūra. Tam skirtos kosmetinės priemonės su dvigrandine ribonukleorūgštimi (dsRNR): Larifan lūpų balzamas maitina ir drėkina lūpų odą bei saugo nuo UV poveikio, o Larifan Ungo tepalas skirtas odos ir lūpų priežiūrai bei apsaugai nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Tai kosmetikos priemonės – jos skirtos odos priežiūrai, o ne infekcijai gydyti.

Ko vengti protrūkio metu?

Verta vengti bučinių, lytinių santykių, dalijimosi indais ir kontakto su naujagimiais.

Kaip sumažinti protrūkių dažnį ilguoju laikotarpiu?

Ilgalaikė strategija paprasta: mažinti tai, kas virusą pažadina. Kelis mėnesius pasižymėkite, kas vyko prieš kiekvieną protrūkį – miegas, stresas, ciklo diena, liga, saulė. Daugelis po kelių įrašų atpažįsta savo trigerį.

Santrauka

Pūslelinę sukelia herpes simplex virusas, kuris po pirmosios infekcijos lieka organizme visą gyvenimą. HSV-1 dažniausiai sukelia burnos ir lūpų pūslelinę, HSV-2 – lytinių organų, o virusas plinta per tiesioginį kontaktą net nesant simptomų. Protrūkius sukuria laikinas imuninės kontrolės susilpnėjimas: stresas, miego trūkumas, liga ar saulė. Antivirusiniai vaistai yra pirmo pasirinkimo gydymas ir didžiausią naudą duoda pradėti per pirmąsias 24 valandas. Mitybos, papildų ir vietinės priežiūros priemonės viruso nepašalina, tačiau padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.