Kovo 21-ąją yra minima Tarptautinė miego diena, tačiau susimąstyti apie miegą ar gerai išsimiegoti reikėtų ne tik šią dieną, bet ir visas likusias metų dienas. Miegas – vienas iš 3 svarbiausių žmogaus fizinės sveikatos komponentų, be subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo. Todėl šiame straipsnyje norime papasakoti apie miego svarbą, hormonus, atsakingus už ramų miegą, tokius kaip melatoninas, bei paneigti mitą, kad 8 valandų miegas – būtinas visiems.
Stresas ir nerimas yra pagrindiniai du tarpusavyje susiję faktoriai, turintys poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Stresas gali būti tik trumpalaikis naudingas atsakas į aplinkos dirgiklius, tačiau ilgalaikis lėtinis stresas yra žalingas ir net susijęs su tam tikrų sutrikimų atsiradimu: arterine hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), 2 tipo cukriniu diabetu bei koronarine širdies liga. Dėl lėtinio streso taip pat gali pasireikšti nerimo sutrikimai, kurie tik dar labiau sustiprina streso žalą organizmui. Išvarginti streso, nerimo ar net nemigos žmonės dažnai ieško natūralių priemonių, galinčių padėti jų nervų sistemai. Viena iš veiksmingiausių tokio tipo medžiagų – L-teaninas.
Mažas melatonino kiekis organizme gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų
Ilgėjant vakarams bei prastėjant orams vis dažniau užsimenama apie medžiagas, kurios galėtų sustiprinti organizmą, pagerinti poilsio kokybę bei suteikti produktyvumo jausmą. Nemaža dalis žmonių šiuo laikotarpiu ima stiprinti imunitetą vitaminu C, kvercetinu arba vitaminu D. Nors tokios medžiagos ir turi poveikį imunitetui, tačiau nereikėtų pamiršti ir stipraus melatonino poveikio sveikatai. Melatoninas yra natūraliai besigaminantis hormonas žmogaus smegenyse esančioje kankorėžinėje liaukoje. Pastaruoju metu sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau akcentuoja melatonino vaidmenį organizme dėl kelių ypač svarbių priežasčių.
Paskutiniai įvykiai pasaulyje pakeitė daugelį gyvenimo aspektų, tačiau ypač padidėjo nerimo epizodų. Nerimas bei stresas neigiamai veikia ne tik mūsų psichologinę savijautą, tačiau gali sutrikdyti ir fiziologinės organizmo funkcijos: didinti kraujo spaudimą, įtampą raumenyse, sukelti galvos skausmą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Vis dėl to dažniausiai sutrikdoma organizmo veikla – miegas. Nerimas yra natūrali organizmo įspėjamoji reakcija, padedanti pasiruošti artėjančiam pavojui. Tačiau esant nerimo sutrikimams organizmas per nelyk dažnai pradeda signalizuoti apie pavojų iš tikrųjų jam negresiant. Šis signalizavimas gali tęstis ir atėjus laikui kūną nuraminti bei paruošti miegui. Tačiau kūnas lieka įsitempęs, o skriejančios mintys nenuramintos. Taip dienos metu patiriamas stresas bei nerimas sukelia nemigą ir cirkadinių ritmų (miego-būdravimo rėžimo) sutrikimus.
