COVID-19 simptomai: kaip atskirti nuo gripo ir peršalimo?
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas kasmet lieka iššūkiu visuomenės sveikatai, o COVID-19 simptomai, gripo ir peršalimo požymiai persidengia tiek, kad atspėti, kuri tai liga, pagal savijautą beveik neįmanoma.
Straipsnyje nagrinėjame, kokie yra koronaviruso simptomai, kuo koronaviruso infekcija skiriasi nuo kitų sezoninių ligų ir kada kreiptis į gydytoją.
Kokie simptomai būdingi COVID-19 infekcijai?
COVID-19 infekcijai būdingiausi simptomai yra:
- karščiavimas,
- šaltkrėtis,
- gerklės skausmas.
Tokia simptomų eilė nurodoma dabar cirkuliuojančioms atmainoms.
COVID-19 – tai kvėpavimo takų infekcija, kurios eiga labai įvairi: nuo nejuntamos iki sunkios ligos, o požymiai trunka iki 10 dienų [1].
Retesni COVID-19 požymiai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rečiau pasitaikančiais požymiais laiko šiuos [1]:
- raumenų maudimas,
- stiprus nuovargis ir silpnumas,
- sloga,
- galvos skausmas,
- kosulys,
- skonio ir uoslės praradimas.
Sunkūs COVID-19 požymiai
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda [1]:
- dusulys ramybėje arba nepavyksta iki galo pasakyti sakinio;
- sumišimas, mieguistumas ar sąmonės praradimas;
- nuolatinis spaudimas ar skausmas krūtinėje;
- šalta, lipni ar pamėlusi oda, kalbos ar judesių praradimas.
Ligos vaizdas keičiasi kartu su naujomis atmainomis
SARS-CoV-2 nuolat mutuoja, todėl per kelerius metus pasikeitė ir simptomų rinkinys – kiekviena nauja padermė jį vis šiek tiek pakoreguoja.
Ar naujausių COVID-19 atmainų varianto simptomai skiriasi?
Pagal PSO dažniausių požymių sąrašą naujausių COVID-19 atmainų varianto simptomai telkiasi viršutinėje kvėpavimo takų dalyje:
- perštinti gerklė,
- sloga,
- kosulys.
Pandemijos pradžioje būdingiausiu požymiu laikyti uoslės ir skonio pokyčiai tame sąraše dabar atsidūrė tarp retesnių. Sutrumpėjo ir inkubacinis periodas: dominuojančios omikron linijos ligą sukelia dažniausiai per 3–6 dienas po kontakto [1].
Kaip atskirti COVID-19 nuo gripo ir peršalimo?
Patikimai koronaviruso sukeltą infekciją atskirti nuo gripo ar peršalimo pagal savijautą nepavyks, tačiau kelios eigos ypatybės padeda susiorientuoti. Gripas dažniausiai prasideda staiga ir su ryškiu silpnumo jausmu, peršalimo pradžia – laipsniška ir lengvesnė, o liga, kurią sukelia koronavirusas, gali pasireikšti abiem būdais.
Kuo skiriasi gripo ir COVID-19 eiga?
Aiškiausi skirtumai tarp COVID-19 ir gripo yra šie*:
COVID-19 | Gripas | |
Trukmė nuo užsikrėtimo iki pirmų požymių | 2–5 dienos, iki 14 dienų | 1–4 dienos |
Pradžia | dažnai laipsniška | staigi |
Skonio ar uoslės pokyčiai | dažnesni | retesni |
Diarėja | galima bet kokio amžiaus | dažniau vaikams |
Per kiek laiko nuo žmogaus galima užsikrėsti? | apie 8 dienas nuo pirmų požymių | daugiausia pirmas 3 dienas |
*Duomenys – JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) palyginimas [2].
Peršalimas atpažįstamas iš to, kad simptomai nesileidžia žemiau gerklės. Liga sukelia slogą, čiaudulį ir nestiprų kosulį. Karščiavimas suaugusiems pasireiškia retai, silpnumas nebūna ryškus, o savijauta kasdien gerėja.
Vien pagal simptomus COVID-19 atskirti neįmanoma
CDC nurodo, kad gripo ir COVID-19 vien pagal simptomus atskirti negalima, nes jie per daug persidengia. Kuris virusas sukėlė ligą, parodo tik tyrimas [2].
Kada verta atlikti COVID-19 testą?
COVID-19 testą prasminga atlikti, kai atsakymas gali pakeisti gydymo ar gyvenimo būdo sprendimus. Tai aktualiau vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems gretutinėmis ligomis, taip pat jei patys priklausote rizikos grupei.
Kaip plinta koronavirusas ir kaip galima užsikrėsti?
COVID-19 viruso dalelės plinta oru – jas žmogus išskiria kalbėdamas, kosėdamas ar tiesiog kvėpuodamas. Koronavirusu lengviausiai užsikrečiama būnant arti kitų arba uždaroje, menkai vėdinamoje erdvėje; virusas perduodamas ir prisilietus prie užkrėsto paviršiaus, o paskui – prie akių, nosies ar burnos [1].
Nuo kada užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti kitus?
Ligą galima perduoti dar nejaučiant jokių simptomų arba kelias dienas iki jų atsiradimo [1]. Vidutiniškai žmogus laikomas galinčiu užkrėsti kitus apie aštuonias dienas nuo ligos pradžios [2].
Kaip sumažinti ligos plitimo riziką?
Ligos plitimui uždaroje erdvėje daugiausia reikšmės turi vėdinimas, o kasdien padeda:
- kruopščiai plauti rankas, ypač grįžus namo;
- likti namuose ir laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių;
- kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną;
- pasiskiepyti nuo COVID-19, ypač priklausant rizikos grupei.
Kam didesnė rizika susirgti COVID-19 sunkia forma?
Rizika susirgti sunkia forma didėja su amžiumi ir priklauso nuo gretutinių ligų; toms grupėms liga dažniau pasisuka nepalankia linkme. Didesnė rizika yra [1]:
- vyresnio amžiaus asmenims;
- turintiems aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ar nutukimą;
- tiems, kuriems diagnozuotos širdies ligos, lėtinės plaučių, kepenų ar inkstų ligos, onkologinė liga;
- nėščiosioms, žmonėms su demencija ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs (įskaitant imunitetą slopinantį gydymą dėl reumatologinių ligų);
- nepasiskiepijusiems.
COVID-19 gydymas dažniausiai yra simptominis
Daugumai žmonių COVID-19 gydymas yra simptominis: svarbiausia ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savijautą. Antivirusinius vaistus skiria gydytojas – dažniausiai rizikos grupėms ir kuo ankstesnėje stadijoje. Antibiotikai čia neveikia, nes liga yra virusinė.
Kaip palengvinti gerklės skausmą ir kosulį?
Gerklės skausmą ir kosulį lengvina šilti gėrimai ir oro drėkinimas patalpose. Dėl vaistų, mažinančių temperatūrą ar nuovargį, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojate kitų vaistų.
Imuninė sistema, mityba ir maisto papildai
Maisto papildai nėra vaistai, COVID-19 negydo ir gydytojo skirto gydymo nepakeičia. Papildas taip pat nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos.
Medžiaga | Kuo svarbi organizmui? |
Vitaminas D | padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą |
padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos | |
padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos |
Daug svarbiau nei greitai stiprinti imuninę sistemą yra miegas, mityba ir fizinis aktyvumas – jie padeda organizmui įveikti virusą. Jei ligos metu sunku užmigti, melatoninas padeda sumažinti laiką, reikalingą užmigti; tokios sudėties yra liposominis melatoninas.
Ką apie vitaminą D rodo tyrimai?
Optimalus vitamino D3 kiekis padeda reguliuoti imuninį atsaką ir gali sumažinti sunkių komplikacijų, tokių kaip „citokinų audra“, riziką. Nors jis neapsaugo nuo užsikrėtimo, pakankamas jo lygis siejamas su lengvesne ligos eiga ir mažesne hospitalizacijos tikimybe. Metaanalizių apžvalgoje žemas vitamino D lygis buvo siejamas su sunkesne liga ir didesniu mirtingumu, o vitamino D vartojimas – su mažesniu ligos sunkumu [3].
Kvėpavimo takų infekcijų atžvilgiu 43 tyrimus ir 48 488 dalyvius apėmusi analizė nustatė nedidelį, bet statistiškai reikšmingą vitamino D papildų poveikį; patys autoriai pabrėžia, kad šių duomenų reikšmė būtent šiai ligai dar neįvertinta, o skirtumai pagal dozę ar amžių nebuvo patvirtinti [4]. Jau susirgusių pacientų, kuriems nustatytas vitamino D nepakankamumas, grupėje papildai buvo siejami su mažesniu mirtingumu, tačiau šis rezultatas nebuvo tvirtas – papildomai patikrinus jis neišsilaikė [5].
Vitaminas D3 papilduose dažnai derinamas su kitomis šiomis medžiagomis – pavyzdžiui, Imunosil Virufix sudėtyje yra vitamino C, vitamino D3, cinko, kvercetino ir melatonino.
Vitaminas D
VITAMIN D3 Liposominis Vitaminas D3 4000TV, 90 kapsulių
IMUNOSIL VIRUFIX Vitaminų kompleksas imunitetui, 90 kapsulių
VITAMIN D3 VEGAN Liposominis vitaminas D3 2000TV, 90 kapsulių
Ką apie vitaminą D rodo tyrimai?
Optimalus vitamino D3 kiekis padeda reguliuoti imuninį atsaką ir gali sumažinti sunkių komplikacijų, tokių kaip „citokinų audra“, riziką. Nors jis neapsaugo nuo užsikrėtimo, pakankamas jo lygis siejamas su lengvesne ligos eiga ir mažesne hospitalizacijos tikimybe. Metaanalizių apžvalgoje žemas vitamino D lygis buvo siejamas su sunkesne liga ir didesniu mirtingumu, o vitamino D vartojimas – su mažesniu ligos sunkumu [3].
Kvėpavimo takų infekcijų atžvilgiu 43 tyrimus ir 48 488 dalyvius apėmusi analizė nustatė nedidelį, bet statistiškai reikšmingą vitamino D papildų poveikį; patys autoriai pabrėžia, kad šių duomenų reikšmė būtent šiai ligai dar neįvertinta, o skirtumai pagal dozę ar amžių nebuvo patvirtinti [4]. Jau susirgusių pacientų, kuriems nustatytas vitamino D nepakankamumas, grupėje papildai buvo siejami su mažesniu mirtingumu, tačiau šis rezultatas nebuvo tvirtas – papildomai patikrinus jis neišsilaikė [5].
Vitaminas D3 papilduose dažnai derinamas su kitomis šiomis medžiagomis – pavyzdžiui, Imunosil Virufix sudėtyje yra vitamino C, vitamino D3, cinko, kvercetino ir melatonino.
[CTA vitamino D]
Kas yra kvercetinas?
Kvercetinas yra vienas labiausiai tyrinėtų augalinių flavonoidų – pigmentas, kurio natūraliai esama svogūnuose, kaparėliuose, obuoliuose ir žaliojoje arbatoje. Flavonoidai nėra vitaminai, todėl paros normos neturi, tačiau mokslininkų dėmesį traukia jau kelis dešimtmečius dėl antioksidacinių savybių.
Koronaviruso tyrimuose kvercetinas atsidūrė neatsitiktinai: laboratorijoje jis veikia iš karto kelias viruso gyvavimo ciklo grandis – slopina fermentus, kurių virusui reikia dauginantis, ir ACE2, ląstelės paviršiaus baltymą, kurį SARS-CoV-2 naudoja kaip įėjimo vartus [6]. Tyrimai su žmonėmis jau pradėti, nors kol kas jų nedaug ir jie nedideli [7]. Pagrindinis iššūkis, kurį mini patys tyrėjai, – kvercetinas sunkiai tirpsta ir prastai pasisavinamas, todėl daug dėmesio skiriama sudėtims, kurios gerina jo įsisavinimą [6].
Kvercetinas papilduose dažnai derinamas su vitaminu C – ne tik todėl, kad abu yra antioksidantai, bet ir todėl, kad vitaminas C gerina kvercetino pasisavinimą [6]. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmiausia – kas negali laukti. Staigus dusulys, nuolatinis spaudimas krūtinėje, sumišimas, mieguistumas ar pamėlusi oda reikalauja skubios pagalbos: reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne stebėti savijautą namuose [1].
Registruotis planinei šeimos gydytojo konsultacijai verta, jei:
- temperatūra nenukrenta kelias dienas arba pakyla jau pagerėjus;
- kosulys ar dusulys stiprėja, o ne mažėja;
- priklausote rizikos grupei, o požymiai tik pradėjo ryškėti;
- nuovargis nesibaigia ir gerokai po pasveikimo.
Santrauka
Būdingiausi požymiai – aukšta temperatūra, šaltkrėtis ir perštinti gerklė – stipriai persidengia su gripu ir peršalimu, todėl vien pagal savijautą COVID-19 infekcija nenustatoma: tai padaro tyrimas. Naujausių atmainų ligos simptomai dažniau telkiasi viršutinėje kvėpavimo takų dalyje, o inkubacinis periodas sutrumpėjo. Daugumai žmonių COVID-19 ligos eiga lengva, o gydymas simptominis; didesnė rizika – vyresniems ir gretutinių ligų turintiems žmonėms. Maisto papildai ligos negydo, bet vitaminas D, vitaminas C ir cinkas turi apibrėžtą vaidmenį imuniteto veikloje.
Šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija. Coronavirus disease (COVID-19). World Health Organization; 2025. Accessed October 11, 2026.
- Centers for Disease Control and Prevention. Similarities and differences between flu and COVID-19. US Department of Health and Human Services; 2024. Accessed October 11, 2026.
- Yang JM, Li ZQ, Zhong YB, et al. Association between vitamin D and COVID-19-related outcomes: an umbrella review of meta-analyses. Nutr Rev. 2025;83(9):1757-1770. doi:10.1093/nutrit/nuae225
- Jolliffe DA, Camargo CA Jr, Sluyter JD, et al. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory infections: a systematic review and meta-analysis of aggregate data from randomised controlled trials. Lancet Diabetes Endocrinol. 2021;9(5):276-292. doi:10.1016/S2213-8587(21)00051-6
- Zhu L, Zhang Y, Li X, et al. Vitamin D supplementation for managing COVID-19 in patients with vitamin D deficiency: a systematic review and meta-analysis of randomised controlled trials. BMJ Open. 2025;15(3):e091903. doi:10.1136/bmjopen-2024-091903
- Gasmi A, Mujawdiya PK, Lysiuk R, et al. Quercetin in the prevention and treatment of coronavirus infections: a focus on SARS-CoV-2. Pharmaceuticals (Basel). 2022;15(9):1049. doi:10.3390/ph15091049
- Ziaei S, Alimohammadi-Kamalabadi M, Hasani M, Malekahmadi M, Persad E, Heshmati J. The effect of quercetin supplementation on clinical outcomes in COVID-19 patients: a systematic review and meta-analysis. Food Sci Nutr. 2023;11(12):7504-7514. doi:10.1002/fsn3.3715
- Soriano JB, Murthy S, Marshall JC, Relan P, Diaz JV. A clinical case definition of post-COVID-19 condition by a Delphi consensus. Lancet Infect Dis. 2022;22(4):e102-e107. doi:10.1016/S1473-3099(21)00703-9
Šis straipsnis skirtas informavimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Maisto papildas nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Neviršykite nurodytos rekomenduojamos paros dozės.
DUK apie COVID-19
Kiek laiko trunka COVID-19 infekcijos simptomai?
Dažniausiai simptomai trunka iki 10 dienų, tačiau daliai žmonių užsitęsia. Nuovargis ir kosulys išnyksta vėliausiai.
Ar galima sergant COVID-19 neturėti temperatūros?
Taip. Simptomai gali būti labai nestiprūs ar beveik nejuntami, o temperatūra gali ir nepakilti, bet žmogus vis tiek užkrečiamas.
Ar uoslės pokyčiai vis dar būdingi COVID-19 infekcijos atveju?
Uoslės pokyčiai vis dar pasitaiko ir yra dažnesni nei gripo atveju, tačiau jie nebėra tokie būdingi kaip pandemijos pradžioje.
Ar galima vienu metu susirgti ir gripu, ir COVID-19?
Taip, nes tai skirtingi virusai, todėl požymių rinkinys gali būti neįprastas.
Ar nuo COVID-19 reikia skiepytis kasmet?
Vakcinų sudėtis atnaujinama pagal cirkuliuojančias atmainas, todėl revakcinacija dažniausiai rekomenduojama rizikos grupėms. Dėl grafiko verta pasikalbėti su gydytoju.
Kada daryti greitąjį COVID-19 testą?
Greitasis antigeno testas patikimiausias, kai jau jaučiate simptomus. Jei rezultatas neigiamas, o simptomai tęsiasi, testą verta pakartoti po 48 valandų, nes pirmosiomis dienomis virusas gali būti dar neaptinkamas.
Ar vienu testu galima patikrinti ir gripą, ir COVID-19?
Taip. Vaistinėse parduodami kombinuoti greitieji testai, kurie iš vieno mėginio aptinka COVID-19, gripo A ir B, o kai kurie ir RSV virusus. Tai patogu, nes pagal simptomus šių ligų atskirti neįmanoma.
Ar yra vaistų nuo COVID-19?
Taip, bet jie receptiniai ir skiriami ne visiems. Gydytojas gali skirti antivirusinį vaistą rizikos grupėms priklausantiems pacientams, o gydymą reikia pradėti kuo anksčiau – ne vėliau kaip per pirmąsias 5 dienas nuo simptomų pradžios.
Kas yra ilgalaikis COVID?
Tai būklė, kai simptomai tęsiasi ar atsiranda praėjus maždaug 3 mėnesiams nuo ligos pradžios ir trunka bent 2 mėnesius[8]. Dažniausiai vargina nuovargis, dusulys ir sunkumai susikaupti. PSO duomenimis, ilgalaikis COVID išsivysto maždaug 6 % persirgusiųjų [1].
