Imuniteto stiprinimas

Kodėl polifenoliai svarbūs kasdienei antioksidacinei apsaugai?

polifenoliai

Polifenoliai – tai augalinės kilmės junginiai, kurių kasdien suvartojame su daržovėmis, vaisiais, arbata ar alyvuogių aliejumi. Mokslininkus jie domina dėl antioksidacinių savybių: tiriama, kaip šios medžiagos veikia ląstelių apsaugą, kraujagysles ir medžiagų apykaitą.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kokios medžiagos jiems priskiriamos, kur jų daugiausia, kiek tos naudos sveikatai pamatuota tyrimuose ir kaip jie susiję su vitaminu C.

Kas yra polifenoliai?

Polifenoliai – tai didelė augaluose natūraliai susidarančių medžiagų grupė; aprašyta jau tūkstančiai skirtingų junginių. Augale jie atlieka apsauginę funkciją – saugo nuo UV spindulių, kenkėjų ir ligų – ir kartu suteikia jam sodrią spalvą arba kartumą. Todėl jų dažniausiai daugiausia ten, kur maistas tamsios spalvos ar kartaus skonio.

Pagrindinės polifenolių grupės

Polifenoliai – tai ne viena medžiaga: skirtingos jų grupės organizme veikia nevienodai.

Grupė

Pavyzdžiai

Kur randama

Flavonoidai

katechinai, kvercetinas, rutinas

žalioji arbata, uogos, obuoliai, kakava

Fenolinės rūgštys

kavos, ferulo rūgštis

kava, viso grūdo produktai

Stilbenai

resveratrolis

vynuogių luobelės, vynas

Lignanai

sekoizolariciresinolis

sėmenys, sezamo sėklos, rugiai

Oksidacinis stresas – kasdienis procesas organizme

Ląstelėse nuolat vyksta oksidacijos reakcijos, kurių metu susidaro laisvieji radikalai – nestabilios dalelės, galinčios pažeisti ląstelių membranas, baltymus ir DNR. Tai normalu: jų atsiranda kvėpuojant, sportuojant, patiriant įtampą. Oksidacinis stresas prasideda tada, kai jų susidaro daugiau, nei organizmas sugeba suvaldyti – rūkymas, oro užterštumas ir UV spinduliai oksidacinį stresą dar padidina.

Kaip polifenoliai veikia laisvuosius radikalus?

Antioksidantai apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų: vieni juos neutralizuoja, kiti padeda atkurti organizmo apsaugines molekules. Polifenoliai veikia abiem būdais. Tyrimuose jie siejami ir su uždegiminių procesų reguliavimu, todėl apie juos dažnai rašoma kaip apie medžiagas, pasižyminčias antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Vis dėlto tai laboratorinių ir mitybos tyrimų išvados, o ne įrodytas gydomasis poveikis.

Kokia polifenolių nauda sveikatai?

Šiandien daugiausia duomenų sukaupta apie širdies ir kraujagyslių sistemą bei medžiagų apykaitą.

Širdies ir kraujagyslių sveikata

Cochrane apžvalga, apibendrinusi 35 tyrimus (sistolinio kraujospūdžio analizėje – 1 804 dalyviai), nustatė, kad kakavos flavanoliai vidutiniškai 1,8 mmHg sumažino tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį, ir abu rezultatai buvo statistiškai reikšmingi; įrodymų kokybė vertinta kaip vidutinė [1].

Medžiagų apykaita ir cukraus kiekis kraujyje

Tokiais junginiais gausi mityba siejama su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Literatūroje nurodoma, kad daugiausia alyvuogių aliejaus vartojusių žmonių grupėje ši rizika buvo 16 % mažesnė nei vartojusių mažiausiai, o maždaug 500 mg per parą didesnis flavonoidų suvartojimas taip pat buvo susijęs su reikšmingai mažesne rizika [2]. Tiriama ir tai, kaip šios medžiagos veikia insulino jautrumą bei cukraus kiekį kraujyje.

Svarbi detalė: pirmasis skaičius apibūdina alyvuogių aliejų kaip produktą, o ne polifenolius atskirai. Patikimiausi duomenys kalba apie visą mitybą – tos pačios apžvalgos autoriai pabrėžia, kad nauda greičiausiai kyla iš viso produkto medžiagų derinio, o išvados apie pavienius junginius tebėra diskutuojamos.

Primename, kad cukrinis diabetas yra liga, kurią diagnozuoja ir gydo gydytojas, tad dėl jos reikėtų kreiptis į specialistą.

Uždegimo ir žarnyno procesai

Svarbu ne tik tai, kiek polifenolių suvalgote, bet ir kiek jų pasiekia organizmą. Plonajame žarnyne įsisavinama tik apie 5–10 %. Likusi dalis keliauja į storąją žarną, kur žarnyno bakterijos šias medžiagas suskaido į mažesnes, lengviau pasisavinamas molekules, ir nuo to iš dalies priklauso, kokį poveikį jos turės [3]. Todėl suvartotas kiekis ir realiai organizmą pasiekiantis kiekis skiriasi, o tų pačių produktų poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis.

Kuriuose maisto produktuose polifenolių daugiausia?

Polifenoliai maiste pasiskirstę labai netolygiai. Štai augalinių maisto produktų grupės, kuriose jų sutelkta daugiausia:

Produktas

Pagrindinės medžiagos

Praktinė pastaba

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

hidroksitirozolis, oleuropeinas

alyvuogių aliejuje jų daugiau, kai jis mažai rafinuotas

Žalioji arbata

flavanoliai (katechinų grupė)

daugiau šviežiai užplikytoje

Juodasis šokoladas

flavanoliai

šokolade jų daugiau, kai didesnis kakavos procentas

Uogos, obuoliai ir vyšnios

antocianinai

daugiausia vaisiaus luobelėje

Kava

fenolinės rūgštys

vienas didžiausių šaltinių vakariečių mityboje

Raudonasis vynas

resveratrolis

dėl alkoholio nerekomenduojamas kaip šaltinis

Alyvuogių aliejaus polifenoliai padeda apsaugoti kraujo lipidus (riebalus) nuo oksidacinės pažaidos. Tai taikoma aliejui, kurio 20 g yra ne mažiau kaip 5 mg hidroksitirozolio ir jo darinių, o nauda siejama su maždaug 20 g aliejaus per dieną, tai yra apie pusantro valgomojo šaukšto [4]. Svarbu, kad ne kiekvienas aliejus tiek polifenolių turi.

Tarp uogų išsiskiria juodieji serbentai: antocianinų juose tiek daug, kad serbentų ekstraktas naudojamas ir papilduose – Dr.AD Smart Vitamin C kapsulėje jo yra 25 mg.

Rekomenduojame:

Kodėl svarbesnė visa mityba, o ne vienas produktas?

Grupės veikia skirtingai, todėl vienas produktas visko neatstoja. Naudingiau kasdien suvartoti kelis tokius produktus – uogų, žalumynų, alyvuogių aliejaus – negu ieškoti vieno „stipriausio“.

Polifenoliai ir imuninę sistemą veikiantys procesai

Imuninės sistemos ląstelės, kovodamos su mikrobais, pačios gamina daug laisvųjų radikalų, todėl jos ypač pažeidžiamos oksidacinio streso. Antioksidantai padeda apsaugoti jų struktūras ir taip prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Tačiau kaip konkrečiai imunitetą veikia atskiros medžiagos, tarp jų ir polifenoliai, mokslininkai dar tiria.

Kaip polifenoliai ir vitaminas C susiję?

Organizme antioksidacinė apsauga veikia ne pavieniui, o kaip tinklas. Polifenoliai yra galingi augaliniai antioksidantai, kurie veikia išvien su vitaminu C, stiprindami vienas kito poveikį: flavonoidai padeda išlaikyti vitamino C stabilumą ir jo pasisavinimą žarnyne, o vitaminas C stiprina augalinių antioksidantų antioksidacinį aktyvumą ląstelėse [5].

Vitaminas C padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą [4]. Papilduose jo dozės būna kelis kartus didesnės už paros normą – liposominio vitamino C kapsulėje jo yra 300 mg, arba 375 % RMV. Todėl kasdienėje antioksidacinėje apsaugoje vitaminas C ir polifenolių gausi mityba vienas kito nedubliuoja.

Papildai su polifenoliais: ką svarbu žinoti?

Maisto papildai nėra vaistai ir nepakeičia įvairios, subalansuotos mitybos. Papildai imunitetui dažniausiai sudaryti iš vitaminų C ir D3, cinko ar lizino. Polifenolių rasite augalų ekstraktuose. Jei svarstote rinktis tokį papildą, atkreipkite dėmesį į tris dalykus:

  • Standartizacija. Kokybiškas ekstraktas nurodo ne tik augalo pavadinimą, bet ir veikliųjų medžiagų kiekį, pavyzdžiui, kiek procentų jame katechinų ar antocianinų.
  • Dozės. Tyrimuose dažnai naudojamos gerokai didesnės dozės nei papilduose, todėl jų rezultatų negalima automatiškai taikyti bet kuriam produktui.
  • Maistas. Maiste polifenoliai veikia kartu su skaidulomis, vitaminais ir mineralais, o išgrynintas junginys to neatkartoja.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Su maistu suvartojami polifenolių kiekiai saugūs, bet koncentruoti ekstraktai – jau kitas dalykas. EFSA vertinimu, 800 mg ir daugiau EGCG (žaliosios arbatos katechino) per parą iš maisto papildų klinikiniuose tyrimuose reikšmingai didino kepenų fermentų aktyvumą kraujyje [6].

Prieš pradedant vartoti koncentruotus augalinius ekstraktus, su gydytoju ar farmacininku pasitarti verta, jei:

  • vartojate kraują skystinančius ar kitus nuolatinius vaistus;
  • esate nėščia ar krūtimi maitinate;
  • turite kepenų ligų arba anksčiau buvo nustatytas padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas;
  • planuojate operaciją.

Santrauka

Polifenolių kasdien gauname su vaisiais, daržovėmis, arbata, kava ir alyvuogių aliejumi. Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir taip saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Daugiausia duomenų yra apie širdies ir kraujagyslių sistemą. Alyvuogių aliejaus polifenoliai padeda apsaugoti kraujo lipidus nuo oksidacinės pažaidos. Su vitaminu C polifenoliai veikia išvien, o koncentruotų ekstraktų didelės dozės reikalauja atsargumo, todėl papildus verta rinktis apgalvotai.

DUK apie polifenolius

Ar polifenolių galima gauti per daug su maistu?

Vartojant įprastą maistą – ne, tokie kiekiai laikomi saugiais. Atsargumo reikia tik su koncentruotais ekstraktais ir didelėmis jų dozėmis.

Dalis jų suyra arba ištirpsta vandenyje, todėl šviežias ar trumpai termiškai apdorotas maistas jų dažniausiai turi daugiau nei ilgai gamintas.

Taip, vakariečių mityboje kava yra vienas didžiausių fenolinių rūgščių šaltinių. Tai nereiškia, kad jos reikėtų gerti daugiau – šaltinius vertingiau įvairinti.

Vitaminai yra būtinieji mikroelementai – jų nepriteklius sukelia apibrėžtas ligas. Šios medžiagos nėra būtinosios: organizmas be jų išgyvena, bet mitybos tyrimuose jos siejamos su geresniais sveikatos rodikliais.

Intensyvaus fizinio krūvio metu susidaro daugiau laisvųjų radikalų, todėl antioksidacinė apsauga sportuojantiems aktuali. Tiesa, labai didelės dozės iškart po treniruotės tiriamos atsargiai – jos gali kištis į natūralius prisitaikymo procesus.

Gerkite arbatą ar kavą be cukraus, į košę ar jogurtą įberkite uogų, o salotas gardinkite alyvuogių aliejumi. Patiekaluose dažniau naudokite svogūnus ir prieskonius. Polifenolių daugiausia turi gvazdikėliai, pipirmėtės ir raudonėlis, bet jų suvalgome nedaug, todėl pagrindiniai šaltiniai vis tiek yra kava, arbata, vaisiai ir uogos.

Ne. Polifenoliai nėra būtinosios maistinės medžiagos, todėl jų trūkumo požymių nėra. Jei valgote mažai daržovių, vaisių ir uogų, verčiau pirmiau keiskite mitybą, o ne ieškokite vieno papildo.

Šaltiniai

  1. Ried K, Fakler P, Stocks NP. Effect of cocoa on blood pressure. Cochrane Database Syst Rev. 2017;2017(4):CD008893. doi:10.1002/14651858.CD008893.pub3
  2. Da Porto A, Cavarape A, Colussi G, Casarsa V, Catena C, Sechi LA. Polyphenols rich diets and risk of type 2 diabetes. Nutrients. 2021;13(5):1445. doi:10.3390/nu13051445
  3. Sejbuk M, Mirończuk-Chodakowska I, Karav S, Witkowska AM. Dietary polyphenols, food processing and gut microbiome: recent findings on bioavailability, bioactivity, and gut microbiome interplay. Antioxidants (Basel). 2024;13(10):1220. doi:10.3390/antiox13101220
  4. Europos Komisija. 2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012, kuriuo nustatomas leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą, sąrašas. Europos Sąjungos oficialusis leidinys; 2012. Konsoliduota versija 2025-08-20. Accessed October 12, 2026.
  5. Chrysikopoulou V, Rampaouni A, Adamantidi T, Pantazi D, Ofrydopoulou A, Tsoupras A. Beneficial synergistic roles of flavonoids and vitamin C against inflammatory complications, cancer, and cardiovascular diseases: a comprehensive review. Appl Sci. 2026;16(4):1838. doi:10.3390/app16041838
  6. EFSA Panel on Food Additives and Nutrient Sources added to Food (ANS); Younes M, Aggett P, Aguilar F, et al. Scientific opinion on the safety of green tea catechins. EFSA J. 2018;16(4):e05239. doi:10.2903/j.efsa.2018.5239

Šis straipsnis skirtas informavimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Maisto papildas nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Neviršykite nurodytos rekomenduojamos paros dozės.