Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis daugumoje pasaulio šalių. Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra padidėjusi lipidų – cholesterolio ir trigliceridų – koncentracija kraujyje, kitaip vadinama dislipidemija.
Dalis cholesterolio yra sintetinama žmogaus kepenyse, dalis jo gaunama su maistu. Daugiausia cholesterolio yra kiaulių kepenyse, jaučių kepenyse, viščiukų kepenėlėse, kiaušinių tryniuose, ikruose, svieste ir kt. Cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, jos mažina kraujagyslės spindį, todėl sutrinka normali kraujotaka.
Su kiekvienais metais pacientai, besiskundžiantys padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir su tuo susijusiomis problemomis, vis jaunėja, tai nebėra tik garbingo amžiaus žmonių problema. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, šios ligos mūsų šalyje kasmet lemia 56,1 proc. visų mirčių. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui.
Iš visų priemonių lipidų koncentraciją, išemijos atvejų dažnumą ir mirtingumą veiksmingiausiai mažina statinai. Ir nors statinai veiksmingai reguliuoja lipidų koncentraciją, turi įtakos širdies ir kraujagyslių reiškiniams bei mirtingumui, jų vartojimą gali riboti tam tikros saugumo ir toleravimo problemos: 10 proc. pacientų išsivysto su statinais susijusi mialgija (raumenų skausmai), o kai statinų kursas skiriamas antrą kartą, raumenų skausmai gali pasireikšti 57 proc. pacientų. Be to, cholesterolio kiekį mažinantys vaistai statinai siejami su tokiais baisiais šalutiniais poveikiais, kaip negrįžtama raumenų atrofija, kraujo ligos, diabetas, odos ligos, nervų sistemos sutrikimai ir skrandžio problemos.
Dėl tokio gydymo ribotumo vis labiau populiarėja alternatyvios gydymo priemonės. Šiam tikslui pasitelkiami preparatai, kurių sudėtyje yra vaistinių medžiagų, mažinančių lipidų koncentraciją kraujyje, pavyzdžiui: raudonųjų mielių ryžiai (Monascus purpureus), turintys monakolino K, arba berberinas, kurie padeda išlaikyti tinkamą cholesterolio koncentraciją, flavonoidai, padedantys sumažinti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Raudonųjų mielių ryžiai yra tradicinis kinų maisto produktas, gaunamas ant ryžių auginant raudonąsias mieles ir paskui juos fermentuojant. Mingų dinastijos laikais (1368–1644) jų farmakologinis pritaikymas aprašytas senovės kinų vaistų žinyne Ben Cao Gang MuDan Ši Bu Ji: „Pagerina virškinimą, tulžies, kraujo apytaką ir pašalina kraujo sąstingį“.
Manoma, raudonųjų mielių ryžiai cholesterolio koncentraciją mažina dėl to, kad juose yra monakolino K (dar vadinamo lovastatinu) bei dar aštuonios į monakoliną panašios medžiagos. Taigi pagrindinis raudonųjų mielių ryžių veikimo principas panašus į statinų, tačiau kitaip nei statinai jie nesukelia šalutinių reiškinių.
Rūpinanatis širdies ir kraujagyslių sveikata, dėmesys turėtų būti kreipiamas ir į kraujagyslių sienelių būklę. Ilgą laiką specialistams žinomas berberinas – augalinės kilmės alkaloidas, kuris teigiamai veikia kraujagyslių sienelių lankstumą ir taip pat sumažina blogąjį cholesterolio kiekį kraujyje bei padeda išlaikyti tinkamą cholesterolio kiekį.
Kitas svarbus elementas kraujagyslių sveikatai palaikyti – flavonoidai: grupė įvairių fenolio struktūrą turinčių medžiagų, natūraliai esančių daugelyje vaisių, daržovių, arbatoje ir kitame augaliniame maiste, kakavoje. Flavonoidai yra antioksidantai, kurie susidaro augaluose apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Kadangi flavonoidai organizme neutralizuoja laisvuosius radikalus ir saugo ląsteles nuo oksidacijos bei irimo, jų stoka gali lemti lėtinį medžiagų apykaitos sutrikimą, kuris gali paskatinti greitą ląstelių senėjimą. Įvairūs flavonoidai pasižymi skirtingu sveikatai palankiu poveikiu: uždegimą slopinančiu, antinavikiniu, antiosteoporoziniu, antivirusiniu, apsaugančiu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Produktus, kuriuose yra monakolino K galite rasti čia.
