Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo?

Gripas ir peršalimas dažnai suplakami į vieną, nors tai dvi skirtingos infekcijos, kurių eiga ir rizikos nesutampa. Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai.

Straipsnyje paaiškiname, kuo gripas skiriasi nuo peršalimo, kokie yra jo simptomai, kuo skiriasi A ir B tipo gripas ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Kas yra gripas ir kuo jis skiriasi nuo peršalimo?

Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, o peršalimą sukelia kiti virusai ir jis beveik visada lengvesnis. Didžiausias praktinis skirtumas – pradžia. Gripui būdinga staigi pradžia su karščiavimu ir ryškiu nuovargiu, o peršalimas prasideda palaipsniui, dažniausiai nuo gerklės dirginimo ar slogos.

Kuo skiriasi gripo ir peršalimo pradžia?

Gripui būdinga staigi pradžia

Gripo simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug 2 dienoms po užsikrėtimo, galimas intervalas – 1–4 dienos [1]. Pirmieji simptomai atsiranda ne palaipsniui, o beveik iš karto.

Dažniausi gripo simptomai

Pasireiškia šie pagrindiniai simptomai:

• staiga atsiradęs karščiavimas;
• galvos ir raumenų skausmas;
• sausas kosulys;
• gerklės skausmas ir sloga;
• ryškus nuovargis bei bendras negalavimas.

Karščiavimas ir kvėpavimo takų simptomai dažniausiai atslūgsta per savaitę be jokio gydymo, tačiau kosulys gali būti varginantis ir trukti dvi ar daugiau savaičių [1].

Gripo simptomai vaikams

Vaikams prie įprastų simptomų kartais prisideda virškinimo sistemos nusiskundimai:

• pykinimas,
• vėmimas,
• viduriavimas.

Kuo skiriasi A ir B tipo gripas?

Sezoninį gripą žmonėms sukelia gripo A ir B tipo virusai, o pagrindinis jų skirtumas yra ne simptomai, o tai, kur virusas gyvena ir kaip greitai kinta. Gripo A virusas turi gyvūninį rezervuarą, todėl A tipo gripo potipiai kinta labiau, o gripo B virusas plinta beveik tik tarp žmonių.

Kaip skiriasi A ir B tipo gripo eiga?

Praktiškai A ir B tipo gripo pagrindiniai simptomai labai panašūs, todėl pagal savijautą atskirti jų neįmanoma – gripo viruso tipą parodo tik laboratorinis tyrimas.

Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu

Gripo virusas plinta lengvai: kosint ar čiaudint kartu su seilių dalelėmis jis pakyla į orą ir pasiekia aplinkinius [1]. Užsikrečiama ir per rankas, pavyzdžiui, palietus užkrėstą paviršių, o paskui nosį ir burną.

Kam gripas pavojingiausias?

Gripas pavojingas ne visiems vienodai. Sunkesnis sirgimas ir komplikacijų rizika didesnė:

• vyresniems nei 65 metų žmonėms;
• mažiems vaikams, ypač jaunesniems nei 2 metų;
• nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms;
• sergantiems lėtinėmis ligomis – plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, medžiagų apykaitos ar neurologinėmis;
• turintiems nusilpusią imuninę sistemą [1][2].

Sunkiais atvejais gripas gali sukelti plaučių uždegimą ir sepsį [1]. Taip pat gripas gali paūminti ir jau esamas širdies ar plaučių ligas.

Kaip gripas diagnozuojamas ir gydomas?

Gripas dažniausiai atpažįstamas pagal klinikinį vaizdą ir sezoną, o laboratorinis tyrimas reikalingas tada, kai nuo rezultato priklauso gydymo sprendimai. Jeigu žmogus iki tol buvo sveikas, gripas gali praeiti savaime.

Kada skiriami antivirusiniai vaistai?

Pirmaeilis medicininis gripo gydymas yra antivirusiniai vaistai, bet jie skiriami ne kiekvienam. Gairės rekomenduoja juos skirti hospitalizuotiems pacientams ir ambulatoriškai besigydantiems pacientams, esantiems rizikos grupėse. Šiems pacientams gydymą svarbu pradėti kuo greičiau [2].

Svarbu suprasti, kad antibiotikai gripo negydo – jie veikia bakterijas, o ne virusus.

Kaip palengvinti simptomus namuose?

Lengvai sergant pakanka paprastų priemonių:

• gerti daug skysčių;
• ilsėtis, kol nenukrito temperatūra;
• temperatūrą ir skausmą mažinti gydytojo ar vaistininko rekomenduota priemone.

Apsisaugoti nuo gripo labiausiai padeda vakcina

Gripo vakcina yra labiausiai pagrįsta priemonė apsisaugoti nuo gripo. Po vakcinacijos imunitetas laikui bėgant silpnėja, o cirkuliuojantys gripo virusai kinta, todėl skiepytis rekomenduojama kasmet – ypač rizikos grupėms ir sveikatos priežiūros darbuotojams [1].

Kasdienės priemonės gripo sezono metu

Vakcinos nepakeis, bet ją papildo šie kvėpavimo takų infekcijų riziką mažinantys įpročiai:

• dažnas rankų plovimas,
• prisidengimas kosint ir čiaudint,
• sąlyčio su sergančiais vengimas,
• likimas namuose, kol sergate.

Kokį vaidmenį atlieka maisto papildai?

Maisto papildai nėra vaistai ir gripo negydo – jie nepakeičia nei vakcinos, nei gydytojo paskirto gydymo, nei įvairios ir subalansuotos mitybos. Vis dėlto žiemą kai kurių medžiagų gali trūkti, todėl dalis žmonių papildomai vartoja papildus imunitetui, padedančius palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Kodėl vitaminas D svarbus žiemą?

Vitaminas D odoje susidaro veikiant saulės UVB spinduliams, o Lietuvos platumoje žiemą jų nepakanka. Todėl vitamino D atsargos organizme natūraliai sumenksta būtent tuo metu, kai įsibėgėja gripo sezonas. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūkumas dažnai sutampa su sezoniniu gripo piku žiemą. Vitaminas D3 parduodamas įvairaus stiprumo kapsulėmis –  2000 TV ar 4000 TV, o augalinės mitybos besilaikantiems yra ir veganiška liposominė forma.

Vitaminas D3 stiprina įgimtą imunitetą ir skatina antimikrobinių peptidų – organizmo paties gaminamų apsauginių baltymų – gamybą.

Kas svarbu imuninei sistemai?

Vitamino C galima rinktis ir įprastas kapsules, ir variantą kartu su cinku. Kai kurios iš šių medžiagų derinamos viename komplekse – pavyzdžiui, IMUNOSIL VIRUFIX kapsulėse kartu yra vitamino C, vitamino D, cinko, kvercetino ir melatonino.

Kodėl sveikstant svarbus miegas?

Sergant organizmas dirba intensyviau, todėl pakankamas miegas yra dalis sveikimo. Liposominis melatoninas padeda mažinti laiko, reikalingo norint užmigti, trukmę (teigiamas poveikis pasireiškia suvartojus 1 mg melatonino prieš einant miegoti).

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsiant kreiptis į gydytoją ar skambinti 112 reikia, jei:

• trūksta oro, dusina arba skauda krūtinę;
• atsiranda sumišimas, stiprus mieguistumas, sunku pažadinti;
• pamėlsta lūpos ar oda;
• temperatūra nekrenta kelias dienas arba atslūgusi vėl pakyla;
• vaikas ar vyresnis žmogus nebegeria skysčių ir mažai šlapinasi.

Likusiais atvejais kreiptis verta tada, kai simptomai nemažėja ar grįžta, o rizikos grupėms – iš karto, nes antivirusinio gydymo nauda didžiausia pradėjus jį kuo greičiau [2].

Santrauka

Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, nuo peršalimo skiriasi pirmiausia staigia pradžia, aukšta temperatūra ir raumenų skausmu. A ir B tipo gripo simptomai praktiškai vienodi, o skirtumas – viruso biologijoje. Pavojingiausias jis vyresniems nei 65 metų, mažiems vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, kuriems gali išsivystyti plaučių uždegimas. Labiausiai pagrįsta prevencijos priemonė – kasmetinė gripo vakcina.