Ką daryti, kai karpos vis atsinaujina net po jų pašalinimo?

Karpos yra gerybiniai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas. Jas galima pašalinti, tačiau nemažai žmonių po kelių mėnesių pastebi naują karpą toje pačioje vietoje. Paaiškiname, kodėl taip nutinka, kokie yra karpų tipai, kokias gydymo galimybes siūlo medicina ir kada verta kreiptis į gydytoją.

Kodėl atsiranda karpos?

Karpos atsiranda tada, kai per smulkų odos įtrūkimą patenka žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir priverčia odos ląsteles daugintis greičiau nei įprastai. Tai vietinė infekcija odoje, o ne vidaus organų liga. Karpos gali atsirasti bet kur, bet dažniausiai atsiranda ten, kur oda traumuojama: ant pirštų, plaštakų, kelių ir padų.

Kaip ŽPV patenka į odą?

Pro sveiką odą ŽPV neįsiskverbia. Jam reikia įėjimo – įbrėžimo, nudraskytos odelės prie nago ar suminkštėjusio padų epidermio. Patekęs vidun jis įsikuria bazinėse odos ląstelėse, iš kurių oda nuolat atsinaujina. Būtent todėl karpa auga „iš vidaus“, o ne guli ant paviršiaus.

Karpų atsiradimas nėra prastos higienos požymis

Karpų nereikėtų sieti su higienos įpročiais. Ar virusas prigis, priklauso nuo kelių dalykų iš karto:

• kontakto su virusu,
• odos barjero būklės,
• mikrotraumų,
• perkėlimo iš vienos savo odos vietos į kitą (autoinokuliacijos),
• imuninės sistemos būklės.

Todėl tas pats ŽPV vienam nesukelia jokių pokyčių, o kitam – kelias karpas iš karto. Dažniau jos pasitaiko vaikams ir paaugliams bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Kokie yra karpų tipai ir kaip atpažinti karpą?

Karpos išvaizda priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, kuriose kūno vietose karpa atsirado. Skirtingi ŽPV tipai „mėgsta“ skirtingas sritis. Vaikų karpose dažniausiai randami 2, 27 ir 57 tipai [1].

Kuo skiriasi karpų tipai?

*Smailiagalės karpos perduodamos lytiniu keliu ir visada vertinamos gydytojo.

Karpų priežastys ir rizikos veiksniai

Priežastis visada ta pati – žmogaus papilomos virusas. Ar jis prigis, lemia keli veiksniai.

Kaip užsikrečiama karpomis?

Užsikrečiama dviem pagrindiniais keliais:

• tiesioginio kontakto metu – liečiant kito žmogaus darinį arba savo pačių užkrėstą, o tada kitą – sveiką – odos vietą;
• netiesiogiai, per užkrėstus daiktus – bendrus rankšluosčius, avalynę, nagų žirklutes, dildes.

Ilgai manyta, kad infekcija dažnai plinta baseinuose ir bendrose dušo patalpose. Vaikų stebėjimo tyrimas rodo kitką: svaresnis buvo artimas kontaktas šeimoje ir klasėje, todėl prevenciją autoriai siūlė orientuoti būtent į namus ir mokyklą [2]. Vieša drėgna aplinka rizikos veiksniu lieka, tik ne pagrindiniu.

Rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti

Riziką didina viskas, kas pažeidžia odos barjerą ar silpnina imunitetą:

• mikrotraumos;
• drėgnos rankos ir kojos;
• nagų krapštymas;
• imunitetą slopinantis gydymas.

Kodėl karpos vis atsinaujina net po pašalinimo?

Karpos net po pašalinimo vis atsinaujina todėl, kad procedūra pašalina darinį, bet ne patį virusą. Atkryčiai dažni nepriklausomai nuo metodo.

Ką procedūra pašalina, o ko – ne?

Šaldymas, lazeris ar rūgštis veikia matomą audinį. Tačiau virusas neapsiriboja pačia karpa: vaikų tyrime jis rastas 80 % kliniškai sveikos odos mėginių, imtų nuo kaktos, plaštakos ir pado [1]. Manoma, kad likusios užkrėstos ląstelės gali suformuoti naują darinį.

Tiesa, tame tyrime ant sveikos odos rasti viruso tipai nesutapo su tipais karpose – tikslus mechanizmas dar neišaiškintas.

Atsinaujinusi karpa nereiškia nepavykusio gydymo

Atsinaujinusi karpa dažniausiai reiškia, kad reikia pakartotinio ar kitokio gydymo, o ne kad pirmasis buvo beprasmis. Svarbu ir tai, kad karpos gali išnykti savaime: 333 vaikų kohortoje išnykimo dažnis siekė 52 atvejus 100 stebėjimo metų, tai reiškia, kad maždaug pusė karpų pranyko per metus [3].

Karpų šalinimo ir gydymo būdai

Universalaus karpų šalinimo ir gydymo metodo nėra, o įprastai karpos gydymo pasirinkimą lemia karpos tipas ir vieta.

Krioterapija skystu azotu

Šaldymas skystu azotu sunaikina užkrėstas ląsteles. Atliekama gydytojo kabinete, kartojant kas 2–3 savaites.

Salicilo rūgštis

Ši rūgštis pamažu atsluoksniuoja sukietėjusį audinį; naudojama namuose kasdien, kelias savaites ar mėnesius. Tai geriausiai ištirtas vietinis būdas, tačiau tinka ne visur ir ne visiems. Namuose ja nereikėtų gydyti veido, gleivinių ar lytinių organų srities karpų, taip pat apgamų, įgimtų dėmių, darinių su augančiais plaukais ir pažeistos, užsikrėtusios ar paraudusios odos. Sergantiesiems cukriniu diabetu ar turintiems sutrikusią kraujotaką šių preparatų naudoti apskritai nerekomenduojama [6].

Kiti gydymo būdai

Kai šios priemonės nepadeda, gydytojas gali siūlyti elektrokoaguliaciją, lazerį, kiuretažą ar imuninį gydymą.

Ką rodo tyrimų duomenys?

Viena karpų gydymą apibendrinusi apžvalga apėmė 85 tyrimus ir 8 815 dalyvių. Joje salicilo rūgštis karpas pašalino dažniau nei placebas [4], o plaštakų karpoms ji, panašu, padeda labiau nei padų.

Krioterapija ir salicilo rūgštis pasirodė panašiai – bendro reikšmingo skirtumo tarp jų nerasta, nors atskiruose tyrimuose plaštakų karpoms krioterapija buvo pranašesnė [4]. Padų karpoms tą patį patvirtino ir 2022 m. metaanalizė: reikšmingo skirtumo tarp šių dviejų būdų nenustatyta [5].

Kaip sumažinti atsinaujinimo riziką?

Po karpos šalinimo kai kurie kasdieniai įpročiai gali sumažinti jos atsinaujinimo riziką.

Kasdieniai įpročiai

Naudingiausi šie įpročiai:

• nekrapštykite darinių ir odos aplink nagus;
• nesidalykite rankšluosčiais, skustuvais, nagų žirklutėmis ir avalyne;
• gydomą vietą laikykite sausą ir uždengtą pleistru;
• dildę ar pemzą naudokite tik tai vietai.

Kasdienė odos ir gleivinių priežiūra

Sausa ar suskilinėjusi oda lengviau pažeidžiama, todėl reikalinga kasdienė jos priežiūra.

Tam skirtas, pavyzdžiui, LARIFAN UNGO tepalas odai ir lūpoms – prevencinė priemonė odos ir gleivinių priežiūrai, kurios veikliosios medžiagos koncentracija yra 0,025 %. Ši priemonė ramina sudirgusią, taip pat ir UV spindulių pažeistą odą, mažina virusų patekimo į organizmą riziką, o priemonėje esanti veiklioji medžiaga skatina natūralią organizmo apsaugą ir pasižymi priešvirusiniu bei imunomoduliaciniu poveikiu, o pačios organizmo gynybinės funkcijos padeda apsisaugoti nuo herpes ir papilomos virusų.

Lūpų kasdienei priežiūrai skirtas LARIFAN lūpų balzamas, saugantis jas nuo vėjo, šalčio ir UV spindulių, o burnos gleivinės atsaprumui stiprinti tinkamas LARIFAN Spray purškalas.

Kokį vaidmenį atlieka imuninė sistema?

Ilgainiui daug lemia ne procedūra, o imuninė sistema.

Kodėl organizmas kartais pats „išvalo“ virusą

Kai ląstelinis imunitetas atpažįsta žmogaus papilomos viruso baltymus, karpa gali sunykti savaime. Greičiau tai vyksta jaunesniems vaikams [3].

Ar mityba ir maisto papildai gali prisidėti?

Maisto papildai nėra vaistai ir karpų šalinimo procedūrų nepakeičia. Papildas taip pat nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Vis dėlto kelios medžiagos turi apibrėžtą vaidmenį imuninės sistemos veikloje.

Tai cinkas ir vitaminas C, kurie padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą bei apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją verta, kai darinys neaiškus. Nedelskite, jei:

• darinys keičia spalvą, formą ar dydį, kraujuoja arba skauda;
• jų greitai daugėja arba jie plinta į naujas vietas;
• karpos yra ant veido, lytinių organų srityje ar po nagu;
• sergate cukriniu diabetu ar turite nusilpusią imuninę sistemą;
• namuose taikytos priemonės per 12 savaičių nedavė rezultato.

Santrauka

Karpos yra gerybiniai odos dariniai, kuriuos sukelia ŽPV. Jos atsinaujina todėl, kad procedūra pašalina matomą darinį, o virusas gali likti odoje. Geriausiai ištirti gydymo būdai – salicilo rūgštis ir šaldymas skystu azotu; didelė dalis karpų išnyksta ir savaime. Neaiškūs, augantys ar skausmingi dariniai turi būti įvertinti gydytojo.